Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilniaus Kelių policijos vadas siūlo būdą spūstims Edukologijos žiede mažinti: lauk pėsčiuosius

Transporto srautai Edukologijos žiede – didžiuliai. Rytinės ir vakarinės spūstys čia nieko seniai nebestebina, tačiau pravažiuoti šia eismo arterija neretai sunku ir vidury dienos. Tikras iššūkis čia gatvę kirsti ir pėstiesiems ar dviratininkams. Per piką žiede eismą reguliuoja policijos pareigūnai, kurie tvirtina žinantys, kaip situaciją pagerinti. Tam esą tereikia sumažinti pėsčiųjų perėjų.
Pėsčiųjų perėjos Vilniaus Edukologijos žiedinėje sankryžoje
Pėsčiųjų perėjos Vilniaus Edukologijos žiedinėje sanktyžoje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Šios savaitės Vilniaus Eismo saugumo komisijos posėdyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas ketina pateikti siūlymą, kaip galima sumažinti spūstis viename intensyviausių sostinės transporto mazgų.

Eismą stabdo pėstieji

„Dėl policijos siūlymo panaikinti pėsčiųjų perėjas Edukologijos žiede.“ Toks jo pasisakymas įtrauktas į komisijos, kurią sudaro Vilniaus savivaldybės, policijos, Susisiekimo ministerijos, „Vilniaus plano“, „Susisiekimo paslaugų“, VGTU, visuomeninių organizacijų atstovai, darbotvarkę.

Motyvas vienas – sumažinti spūstis, padidinti žiedo pralaidumą.

Sostinės Kelių policijos valdybos viršininkas, paprašytas pakomentuoti šį pasiūlymą, 15min sakė, kad policijos pareigūnai, nuolat šiame žiede reguliuojantys eismą spūsčių metu, turi pastabų.

„Kol kas yra siūlymas naikinti (pėsčiųjų perėjas – red.past.) toje pusėje, kur kelias link Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių, – sakė D.Šalomskas. – Motyvas vienas – sumažinti spūstis, padidinti žiedo pralaidumą.“

Paklaustas, kaip tuomet pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams tektų kirsti žiedą nuo T.Narbuto g. pusės ir pasiekti Konstitucijos prospektą ar atvirkščiai, pareigūnas sakė, kad eiti tektų kita puse.

T.Narbuto gatvę ties „Panorama“ galima pereiti požemine perėja, kaip ir Konstitucijos prospektą prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro. Žinoma, einant susidarytų ne toks ir mažas ratas.

Pėstieji – nedrausmingi

D.Šalomskas pripažįsta, kad pėstiesiems eiti per tokio intensyvumo gatvę, ypač – ties paminklu Baltijos keliui „Laisvės kelias“, kur automobiliai važiuoja net trimis eismo juostomis, nėra saugu, vis dėlto labiau jis vis tiek akcentuoja spūstis ir vairuotojų nepatogumą.

„Mums, vairuotojams, problema ta, kad mes turime jus praleisti ir vietoj to, kad didėtų pralaidumas, mes jus praleidinėjame. O jūs, kaip nedrausmingi pėstieji, einate vienas paskui kitą vorele, tai praktiškai stovime vietoje“, – kalbėjo sostinės Kelių policijos valdybos viršininkas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas

Jo teigimu, šio žiedo pralaidumas priėmus tokį sprendimą tikrai labai padidėtų, tokia išvada esą remiasi ilgalaikiais policijos pareigūnų, kurie reguliuoja eismą žiede jau ilgą laiką, pastebėjimais. Esą eismas judėtų greičiau, tačiau sustoja, nes tenka praleisti pėsčiuosius.

Mums, vairuotojams, problema ta, kad mes turime jus praleisti ir vietoj to, kad didėtų pralaidumas, mes jus praleidinėjame.

Kalbėta apie viadukus

Dar 2017 metų vasarą Vilniaus savivaldybėje būta svarstymų, kad šiame žiede būtini dideli pokyčiai. Tuomet meras Remigijus Šimašius teigė, kad norėtųsi čia ne pastatyti dar vieną viaduką, o iš esmės apgalvoti ir pertvarkyti eismą, kad tai būtų ženklas – pėstieji ir dviratininkai čia gali patogiai judėti.

Sudėliojus poreikius, visa tai turėjo pavirsti į konkurso sąlygas, o jas turint – skelbiamas tarptautinis architektūrinis konkursas vizualiniam sprendimui. Kiek tų viadukų gali atsirasti šioje Vilniaus vietoje, meras tada nesiėmė spręsti, bet sistema turėtų būti tokia, kad ir iš T.Narbuto g. į Konstitucijos pr. būtų patogu patekti, kaip ir iš Geležinio Vilko g. į T.Narbuto g. ar Konstitucijos pr., link Molėtų plento, Šnipiškių. Visos kryptys turėtų susijungti į darnią visumą, todėl sprendimų gali būti įvairių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pėsčiųjų perėjos Vilniaus Edukologijos žiedinėje sankryžoje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pėsčiųjų perėjos Vilniaus Edukologijos žiedinėje sankryžoje

Minčių būta, kad konkursas galėtų būti paskelbtas 2018 metais, tačiau baigiasi ir 2019-ieji, o artimiausių darbų sąraše to nėra, patvirtino Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Jis priminė kitą tiltą – Alberto, kuris sujungs Žvėryną ir Saltoniškes su centrine miesto dalimi. Esą į tą pusę einantiems pėstiesiems bus tikrai labai patogu kirsti Nerį, nes dabar tenka keliauti Geležinio Vilko tiltu, kuris tikrai labai nepatogus keliaujant ir pėsčiomis, ir dviračiu.

Nemokama stotelė autobusu?

Būtent ilgas projektų įgyvendinimo laikas yra pagrindinė priežastis, kodėl policija dabar siūlo naikinti pėsčiųjų perėjas, o ne laukti naujų infrastruktūrinių sprendimų, kurie pėstiesiems ir dviratininkams suteiktų priimtinesnių alternatyvų.

„Projektas ne vienų metų, ne vieno milijono, gali savivaldybėje atsirasti kitų prioritetų, tai galime ir nesulaukti dar kokius artimiausius penkerius metus“, – kalbėjo D.Šalomskas.

Jis taip pat sakė turįs asmeninį pasiūlymą miestui: leisti žmonėms tarp stotelių „Švietimo akademija“ ir „Lietuvos sąjūdžio kelias“ važiuoti troleibusu ar autobusu nemokamai. Tokiu būdu nereikėtų pėsčiomis kirsti žiedo, pėstieji būtų saugūs, nestotų automobilių eismas, o ir savivaldybei tai nebūtų didelis finansinis nuostolis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?