Vilniaus savivaldybės sprendimas dėl šio itin intensyvaus eismo žiedo paremtas VGTU Kelių tyrimo instituto parengta studija „T.Narbuto, Konstitucijos pr. ir Geležinio Vilko g. žiedinė sankryžos (Konstitucijos žiedo) eismo organizavimo pakeitimų vertinimas ir rekonstravimo galimybės“.
Sprendimų nėra daug
Šios studijos tikslas buvo įvertinti transporto srautų pokyčius žiede ir eismo įvykių trumpalaikes tendencijas. Paskutiniai pakeitimai šiame žiede įgyvendinti pernai rugpjūčio pradžioje, kai buvo pakeistas judėjimas eismo juostomis.
Atliekant studiją, be kitų, dalykų paaiškėjo, kad automobilių, važiuojančių iš Konstitucijos pr. ir sukančių į dešinę Geležinio Vilko g. link, sumažėjo, kas rodo, kad keičiasi vairuotojų įpročiai ir juos atbaido spūstys toje gatvėje. Kitas dalykas – šioje miesto vietoje auga pėsčiųjų skaičius, jie kerta žiedą ties „Laisvės kelio“ paminklu, tad spūstys žiede formuojasi ir dėl to.
Ypatingų ar gausių sprendimų mokslininkai nesiūlo. Vienas pagrindinių – papildomos eismo juostos dešiniems posūkiams įvažiuoti į žiedą iš Geležinio Vilko gatvės tiek nuo Ukmergės g. pusės, tiek nuo Geležinio Vilko tilto.
Kitas siūlymas yra įrengti dviejų lygių pėsčiųjų perėjas, apie tai jau yra užsiminę ir miesto vadovai. Tai turėtų būti pusmėnulio formos pėsčiųjų ir dviračių viadukas bei požeminė perėja po T.Narbuto gatve, perkėlus viešojo transporto stoteles į Geležinio Vilko gatvę.
Tai turėtų būti pusmėnulio formos pėsčiųjų ir dviračių viadukas bei požeminė perėja po T.Narbuto gatve.
Dar vienas didelis projektas – naujo transporto viaduko, sujungsiančio Konstitucijos pr ir T.Narbuto g., statybos. Tiesa, kada toks didžiulis infrastruktūrinis projektas galėtų būti įgyvendintas, kol kas niekas prognozuoti nedrįsta. Vis dėlto, anot studijos autorių, didžiausią efektą duotų būtent pėsčiųjų perėjų pakeitimas viaduku ir požemine perėja, nes jų srautai šioje miesto dalyje auga ir, kaip prognozuojama, toliau augs.
Įrengia kalnelius, kurių nauda abejotina
Tačiau kol kas Vilniaus savivaldybė ketina čia važinėjantiems ir vaikštantiems vilniečiams pasiūlyti kiek kitokį sprendimą, kuris, savivaldybės nuomone, turėtų pagerinti situaciją.
Tai jau minėti greičio mažinimo kalneliai. Kaip savo pranešime tikina savivaldybė, „sprendimas priimtas atsižvelgus į policijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto siūlymus“.
Tačiau VGTU Kelių tyrimo instituto specialistai studijoje rašo: „Trapeciniai greičio kalneliai įrengiami žiedo vidinėje dalyje prieš visus įvažiavimus į žiedą. Hipotezė: esant mažesniems greičiams vidinėje žiedo dalyje būtų lengviau įvažiuoti į žiedą. Išvada: Hipotezės patvirtinti negalima. Gaunami statistiškai maži laidumo pokyčiai.“
Prie studijos išvadose siūlomų atlikti darbų kalnelių nėra.
Tačiau Vilniaus savivaldybė ketina juos įrengti. Pasak savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjo Tomo Kamaičio, prieš kone pusmetį kartu su policijos pareigūnais pradėjus reguliuoti eismą žiedinėje sankryžoje piko metu pastebėta, kad tam tikrą laiką stabdant eismą žiede atsirado geresnis sankryžos pralaidumas. Kaip tik todėl nuspręsta ties dviem žiedinės sankryžos transporto srautų susikirtimais – žiede ties įvažiavimais iš Konstitucijos pr. ir iš T.Narbuto g., įrengti iškilius asfalto dangos greičio mažinimo kalnelius.
Hipotezė: esant mažesniems greičiams vidinėje žiedo dalyje būtų lengviau įvažiuoti į žiedą. Išvada: hipotezės patvirtinti negalima. Gaunami statistiškai maži laidumo pokyčiai.
Naudą įžvelgia, bet daug nesitiki
Saugaus eismo ekspertas Darius Grinbergas įsitikinęs, kad tai neblogas sprendimas. „Galbūt tai eksperimentas šiuo metu, bet šitame žiede automobilių greitis per didelis. Ir dėl to labai sunku įvažiuoti iš šoninių gatvių, nes automobiliai atlekia kartais taip, kad matai, jog viršija ir tą mieste leistiną 50 km/val., o ir tiek yra nemažai žiede. Todėl tie pristabdymai turėtų padėti. (…)
Esu tikras, kad kažkas modeliuoja, skaičiuoja, kaip tai turėtų veikti. Tai viena iš problemiškiausių vietų Vilniuje eismo prasme. Aš pats stengiuosi, jeigu nereikia kažkur konkrečiai šioje miesto dalyje, nevažiuoti į tą žiedą dienos metu, ypač ryte ir vakare“, – teigė D.Grinbergas.
Jis tvirtina, kad užsienyje tokių kalnelių tikrai yra daug, o jeigu iškilumai ir naikinami – tai keičiama kažkokia kitokia priemone. Tarkim, siaurinama važiuojamoji kelio dalis. „Šito žiedo nepasiaurinsi, jis labai didelis, matyt, tik su estakadomis gali spręsti esmines problemas. Tokių didelių žiedų nelabai daug kur esu matęs, nebent tik Italijoje. Ten tokia pati problema, kai atvažiuoji, o žiedu kas nors lekia milžinišku greičiu.
Jeigu šiame Vilniaus žiede atsirastų dar vieno lygio estakada, tai tikrai padėtų. Jokios kitos priemonės iki galo neišspręs spūsčių problemos, o tai turbūt pagrindinis miesto transporto mazgas, didžiulių srautų susikirtimas. Pastatyta estakada į Ukmergės gatvę tikrai pagerino važiavimą. Kalneliai iki galo tikrai nieko neišspręs, bet labai tikiuosi, kad šiek tiek pagelbės“, – kalbėjo D.Grinbergas, primindamas prie Klaipėdos esantį Jakų žiedą – jo nuomone, ten gana lengva įvažiuoti, kai visas srautas pristabdo.
Kalneliai iki galo tikrai nieko neišspręs, bet labai tikiuosi, kad šiek tiek pagelbės, – kalbėjo D.Grinbergas.
Reikia esminių pokyčių
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis apie Jakų žiedą galvoja kitaip. Jo teigimu, greičio mažinimo kalneliai čia situaciją pagerino nežymiai, prireikė rimtesnių pakeitimų.
„Aš manyčiau, kad suženklinimas, kuris yra padarytas dabar, duoda geresnį poveikį, nes vairuotojai žino, kaip judėti žiede, negu greičio slopinimo kalneliai. Žinoma, tai kažkiek prisidės prie to, kad vairuotojai nevažiuotų greitai ir galbūt tai padės įsilieti į žiede važiuojančių automobilių srautą. Bet tai nėra esminė rekonstrukcija. Jakų žiede šis sprendimas iš esmės nedavė rezultatų, kurių tikėtasi. Nors jeigu tinkamai įrengs greičio mažinimo kalnelius, aš vertinčiau teigiamai tokį sprendimą. Bet reikalingi kiti, esminiai sprendimai: dešinieji posūkiai ir reikia kalbėti apie bendrą srautų modeliavimą“, – kalbėjo V.Pumputis.
Jis teigė kartu su Transporto tyrimų instituto ekspertais nagrinėjęs šio „pedagoginio“ žiedo eismo ypatumus ir turįs pastabų: tame žiede turėtų būti atskiri dešininiai posūkiai, kurie padėtų vairuotojams, sukantiems į dešinę, jie neįsilietų į žiedo eismą ir netrukdytų žiedu važiuojantiems vairuotojams.
„Šio žiedo esminė problema yra jo skersmuo – jis per didelis. Kai žiedo skersmuo yra didelis, jame važiuojama dideliu greičiu ir atsiranda nemažai problemų tiems, kurie nori įsilieti į eismą. Eismo pobūdis žiede vyrauja toks: vairuotojai įvažiuoja ir iš karto stengiasi maksimaliai greitėti.
Europoje sprendžiamos žiedinio eismo organizavimo problemos siaurinant žiedų skersmenį, numatant papildomas juostas dešiniajam posūkiui, – sakė V.Pumputis.
Vakarų Europoje žiedinio eismo organizavimo problemos sprendžiamos siaurinant žiedų skersmenį, numatant papildomas juostas dešiniajam posūkiui. Šį žiedą susiaurinti būtų sunku, nes čia jau kalba eitų apie konstrukcijas ir t.t. Tačiau dešinieji posūkiai neabejotinai prisidėtų prie pralaidumo gerinimo. Teko girdėti estakados projektą, apie jį kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybė, tai gal būtų realesnis poveikis eismo pralaidumui“, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovas.
Nauda abejoja
Tarp kelininkų esama įvairių nuomonių dėl tokio Vilniaus savivaldybės sumanymo. Dalis kelių infrastruktūra užsiimančių įmonių atstovų idėją vadina absurdiška, nes problemų tai esą neišspręs. O ir renkamasi tokius sprendimus, anot jų, tik dėl to, kad tai pigu. Tačiau garsiai prabilti tų įmonių atstovai neišdrįsta.
Tiesa, kaip pavyzdį jie nurodo Lenkiją, kurioje vis garsiau kalbama, kad tokie gatvių dangų pokyčiai didina didmiesčių užterštumą. Kalneliai čia jau ne vienoje vietoje panaikinti. Kitur galvojama apie tai ar bent diskutuojama.
Kaip praeitų metų gruodžio pabaigoje rašė Lenkijos žiniasklaida, Lenkijos Infrastruktūros ministerija gavo parlamento narių raštą, kuriame buvo teigiama: „Tuo metu, kai Lenkijoje greičio mažinimo kalnelių mažėja, kitose Europos valstybėse matoma kitokia tendencija. Juos keičia susiaurinimai ar kitos priemonės, o priežasčių gali būti įvairių. Nuo susirūpinimo dėl vibracijos iki aplinkos apsaugos, nes stabdydami ir vėl pajudėdami automobiliai labiau teršia aplinką.“
Kaip pavyzdį lenkai pateikė Didžiąją Britaniją, kurios keliai yra vieni saugiausių pasaulyje, tačiau per pastaruosius dešimt metų 1,6 tūkst. avarijų priežastimi nurodomi būtent greičio mažinimo kalneliai. Šiuose eismo įvykiuose žuvo 23 asmenys.
Ministerija savo ruožtu atsakė, kad greičio mažinimo kalneliai įrengiami išskirtinai ten, kur būtina riboti transporto priemonių greitį, o kitų būdų nėra arba jie neveiksmingi.
