Automobilis: „Mini Cooper“, 2006 m., 1,6 l.
Vairuotojas: Andrius, pardavimų vadovas, vairavimo patirtis – 10 m.
Kodėl vairuoja tokį automobilį: darbinis
Gedimai: pamesta priekinio statramsčio apdaila (140 Lt.)
Šį „Mini Cooper“, importuotą iš JAV, gavau kaip darbinį automobilį šių metų pavasarį. Tuo metu jis buvo pravažiavęs lygiai 30 000 mylių (48 300 km). Prabangus – su panoraminiu stoglangiu ir odiniu salonu. Labai juo džiaugiausi ir vis dar esu laimingas galėdamas vairuoti tokį stilingą darbo automobilį.
Šiuo automobiliu naudojuosi darbo reikalais, tad per mėnesį pravažiuoju apie 1200 km, iš kurių 500 – užmiestyje. Per pusmetį eksploatacijos rimtų gedimų nepasitaikė, bet keletas mistinių nesklandumų visgi įvyko.
Pirmiausia, vos gavęs automobilį pastačiau jį palikęs pravirą stoglangį (ne atidarytą, bet pakeltu kraštu). Merfio dėsnis išsipildė – dieną pylė kaip iš kibiro ir atėjęs viduje radau baseiną. Nelaimę pastebėjau laiku, taigi nerti neteko. Laimė, salonas oda aptrauktomis sėdynėmis, tad sunaudojus kelis kilogramus servetėlių problema buvo išspręsta.
Vasarop nutiko dar vienas keistas daiktas – važiuojant autostrada leistinu greičiu (apie 130 km/h) atsilupo ir „nuskrido“ vairuotojo pusės priekinio statramsčio apdaila. Nepuoliau stabdyti ir jos ieškoti – tai nesaugu. Galų gale neteikiau tam didelės reikšmės, juk „Miniukų“ – pilni sąvartynai. Deja, lengva nebuvo. Dauguma perskambintų sąvartynų turėjo „Mini“ dalių, tačiau nė vienas – man reikiamos. Kai vieno „šroto“ darbuotojas paklausė „ką jūs ten su jais veikiat, kad visiems reikia?“, supratau, kad problema ištiko ne mane vieną. Teko kreiptis į oficialius „Mini“ pardavėjus ir už plastmasės gabalėlį pakloti 140 litų.
Deja, istorija tuo nesibaigė. Kaip tikras didvyris, norėdamas sutaupyti dar mažiausiai šimtinę, nutariau pats nelemtą apdailą pritvirtinti. Spėkit, pavyko? Žinoma, pavyko, tik ji bemontuojant suskilo...
Dar vienas mistinis gedimas vis dar nėra pašalintas. Kažkokios mistinės jėgos vagia iš pavarų dėžės tepalą. Jokių varvėjimo požymių nėra, bet jis iš ten kažkokiu būdu paprasčiausiai dingsta. Imu įtarti mano kvanktelėjusį kaimyną...
Tai tiek tų bėdų per pusmetį, tačiau jas kompensuoja daug malonesni dalykai. Tai manevringas, stilingas ir ekonomiškas (o tai mane nustebino) automobilis.
Įsigudrinęs sugebu pastatyti automobilį į tokį tarpą, kai tarp prieky ir gale esančių mašinų lieka vos po kelis centimetrus. Randu vietą ten, kur dauguma pastatyti savo automobilio tiesiog neišdrįsta.
Džiugina ir automatinė pavarų dėžė (šiame automobilyje sumontuotas variatorius). Norint palakstyti pakanka perjungti pavarų dėžę į sportinį režimą. O štai rankinio pavarų perjungimo nenaudoju – nėra prasmės, nes dėžė ir taip veikia puikiai.
Stebina ir ekonomiškumas. Užmiestyje važiuojant 120 km/h greičiu automobilis vartoja (anot borto kompiuterio) 5,9 l/100 km. Mieste jis vartoja vidutiniškai 9,8 l/100 km.
Esu juo labai patenkintas! O jūs? Vairuojate „Mini“? Papasakokit savo įspūdžius!
