„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2012 09 08

Stilinga, komfortiška, nebrangi ir ne itin patikima: „Alfa Romeo 156“

Šiandien gatvėse važinėja galybė įvairiausių automobilių, tačiau ne visi jie atkreipia mūsų dėmesį. „Alfa Romeo 156“ yra tas automobilis, į kurį akys krypsta. Tie, kas šiais automobiliais važinėja, kaip susitarę teigia, kad jis malonus vairuoti, nes suderina sportiškumą ir komfortą. Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. „Alfa Romeo 156“ tikrai nėra patikimumo etalonas, todėl neretai pirkėjai šį modelį aplenkia. Kad ir kaip akys ir širdis norėtų...
Alfa Romeo 156
Alfa Romeo 156
Temos: 1 Alfa Romeo

Išgelbėjo nuo bankroto

„Alfa Romeo“ turi daugiau kaip šimto metų istoriją ir yra vienas seniausių automobilių gamintojų Europoje. Nepaisant to, prieš beveik du dešimtmečius jam grėsė bankrotas. Prieš 156 buvęs 155 modelis nebuvo itin geidžiamas vairuotojų. Todėl „Alfa Romeo“ reikėjo kaip nors gelbėtis. Ir galiausiai, išsigelbėjimu tapo 156. Šių automobilių Europoje buvo nupirkta kiek daugiau nei milijonas. Tai padėjo išvengti bankroto ir tęsti automobilių kūrimo bei gamybos darbus. Nereikėtų stebėtis, kad šis vidutinės klasės automobilis tapo populiarus. Jis pasižymėjo akiai patraukliu dizainu. Dizaineriai sugebėjo nupiešti agresyvų, tačiau tuo pat metu ir ganėtinai solidų automobilį. Tai patiko pirkėjams, kurie norėjo ko nors daugiau, nei tik paprasto automobilio.

Smagus vairuoti ir komfortiškas

Kartais įsėdus į automobilį, pasijauti lyg būtum kažkokiam kabinete. Viskas tvarkinga, švaru, bet taip vienoda ir neįdomu, kad daugelio dalykų net nepastebi. Sėdynė atrodo kaip paprasta kėdė, o vairas kaip pigus tušinukas. Tuo tarpu „Alfa Romeo 156“ sukelia visai kitokius pojūčius. Ryškus prietaisų skydelio apšvietimas, patogios sėdynės, kurios labiau primena direktoriaus odinį krėslą, nei pigią kėdę su paralono paminkštinimu. Įsitaisyti iš ties patogu ir jauku. Kiek netipiškai atrodo prietaisų skydelis. Du šiliniai, kurių dugne matomos žemyn nulinkusios „liūdnos“ rodyklės. Jos ragina vairuotoją kelti jas aukštyn. Prie to reikia priprasti, nes ten kur kiti automobiliai rodo 40–50 km/val., „Alfa Romeo“ rodo 70–80 km/val.. Taip pat pripratimo reikalauja ir trys nedideli ciferblatai centrinėje konsolėje. Vienas atlieka laikrodžio funkciją, kitame matomas degalų kiekis, trečiasis rodo variklio temperatūrą. Galbūt tai nėra tipiškos vietos, bet kažkodėl užvaldo jausmas, kad viskas čia teisingai. Taip ir turi būti. Jeigu norite visiško malonumo, ieškokite šio automobilio su mediniu vairu. Jis iš tikro medžio ir padengtas storu lako sluoksniu. Tai sunkiai sudėvima, todėl net naudotos 156 vairas dažnai atrodo lyg naujas.

Kai pavyksta įsitaisyti į sėdynę ir susireguliuoti vairą, belieka automobiliui įjungti kvėpavimą. Teko važinėti su keliomis tokio automobilio versijomis ir geriausią įspūdį paliko 2,4 l penkių cilindrų turbo dyzelinis variklis. Jis labai eiklus ir nesunkiai automobilį išjudina į priekį. Taip pat jis ganėtinai ekonomiškas. Kitas dyzelinis pasirinkimas tai 1,9 l turbo dyzelinis variklis. Jis ekonomiškesnis, taip pat ganėtinai lengvai išjudina automobilį, tačiau kartais norisi daugiau galios. Tuo tarpu benzininių variklių gamoje geriausiai rinktis 2,5 l benzininį variklį. Jis itin patikimas ir galingas – 192 arklio galios. Kiti variantai, pavyzdžiui 1,6 l benzininis variklis per silpnas šiam automobiliui. Optimaliausiu variantu galima laikyti 1,8 l benzininį variklį. Jis turi 144 arklio galias, todėl yra pakankamai galingas ir ekonomiškas. Nepatartume 2,0 l variklio, nes jis dažniausiai sutinkamas modeliuose su pusiau automatine „Seelespeed“ pavarų dėže. Ji nėra itin patikima ir neretai sukelia nemažai galvos skausmų. Beje, nereikėtų stebėtis dyzelinių variklių galia ir ekonomija. Tai pirmieji „Common-Rail“ įpurškimo sistemą turintys varikliai. Taip, „Alfa Romeo“ buvo pirmieji, kurie šiuos variklius pradėjo montuoti į serijinius automobilius.

Automobilis kupinas itališko temperamento. Jis eiklus ir visada atrodo kiek susierzinęs bei užsispyręs. Nepaisant to, sportiško ir tikslaus vairavimo entuziastai bus itin pamaloninti šio automobilio važiuokle ir vairo mechanizmu. 156 klauso vairuotojo ir suteikia jam pakankamai informacijos apie važiavimą. Vairo pasukamumas nėra didelis, tačiau valdymas itin tikslus. Vairą tereikia šiek tiek pasukti ir automobilis iškart keičia važiavimo trajektoriją. Važiuoklė nėra nei itin standi, nei labai minkšta. Dėl komfortiškų sėdynių nesijaučia didelio važiuoklės kietumo. Tuo tarpu kelyje automobilis labai stabilus. Kelio nelygimus sugeria vidutiniškai, tačiau posūkius piešia kaip stiklo rėžtukas. Jeigu vairuotojas per daug nesiblaško, automobilis išlaiko važiavimo trajektoriją.

Ne pats patikimiausias pasirinkimas

Kad ir koks gražus ir malonus tai automobilis, tačiau ne viskas taip gražu, kaip norėtųsi. Tai nėra pats patikimiausias automobilis, ypač važinėjant Lietuvoje. Aliumininė važiuoklė nėra pati tvirčiausia, todėl mūsų keliuose esančios duobės itin stipriai kenkia važiuoklei. Ne pati patikimiausia ir elektronika. Dažnai dega įvairios perspėjančios lemputės. Kartais jos dega be reikalo, nes sistemos veikia gerai, kartais dega nes iš tikrųjų kažkas negaluoja. Dėl to dažniausiai kalti elektros laidai, kurie per dešimt metų jau nusidėvi ir pažeidžiama jų izoliacija. Ne patys kantriausi ir kompiuteriai, kurie sugeba mesti klaidas, kurių nėra. Papildomas galvos skausmas savininkui.

Bent jau dėl korozijos, „Alfa Romeo“ per daug savininkams galvos nekvaršina. Surasti žymesnių rūdžių žymių ant kėbulo sunku, nebent automobilis buvo remontuotas ir tai darė meistrai su dviem kairėm rankom. Tačiau jeigu automobilis neturėjęs įvykių ir nepažeisti jo dažai, tuomet kėbulas atsparus net ir sūriai lietuviškai druskai.

Ne pats maloniausias dalykas, tai važiuoklės remontas. Kaip minėjau anksčiau, daugelis dalių yra aliumininės. Jas galima restauruoti, tačiau jei tai nepadeda, pasiruoškite išlaidoms. Naujos dalys dažniausiai būna tik originalios ir rasti kiniškų atitikmenų neįmanoma. Bet jeigu nenorite didelių išlaidų, paprastas patarimas – jeigu girdite nemalonius garsus, iškart ieškokite problemos židinio. Kartais nedidelis barškėjimas išauga į didelį bildėjimą.

Sedanas arba sportiškas universalas

Norintys tokios „Alfa Romeo 156“, gali rinktis iš dviejų kėbulo tipų – sedano arba universalo. Universalas pasirodė tik 2001-iais, kai tuo tarpu sedanas ketveriais metais anksčiau. Universalas iš tikrųjų nėra toks praktiškas, kaip galima tikėtis. Bagažinė ne pati didžiausia, kai kam gali nepatikti kaip atsidaro bagažinės dangtis. Kita vertus, automobilis atrodo iš ties gražiai ir sportiškai. Taip pat yra ir galinga „GTA“ versija. Šis modelis varomas tik priekiniais ratais, turi 3,2 V6 variklį, kuris išspaudžia 250 arklio galių. Atrodo pritrenkiančiai, važiuoja taip pat. Dar yra ir „Sportwagon Q4“ versija, su šiek tiek didesne prošvaisa ir visų varančiųjų ratų pavara.

Jeigu norite šį automobilį pamatyti važiuojantį, galite pasižiūrėti televizijos laidos „Autopilotas“ paruoštą reportažą, apie šią „Alfa Romeo 156“:

VIDEO: "Autopilotas" AlfaRomeo156

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs