Sunku patikėti, kad intensyviai treniruotis šis neeilinis sportininkas pradėjo tik po to, kai gavo vairuotojo pažymėjimą. Vos išvažiavęs pirmuosius kartus į trasą, K.Kajetanowiczius teigia, iškart supratęs, kad važiuoti ralyje jam labai patinka ir kad būtent tuo nori užsiimti savo gyvenime.
– Per pastaruosius trejetą metų tapote vienu iš stipriausių lenktynininkų Lenkijoje. Kaip jums pavyko pasiekti tokį lygį ir kokie buvo svarbiausi lūžio taškai karjeroje?
– Pradėjau gana nekaltai. Vaikystėje tėtis nusivedė mane stebėti netoli namų vykusių ralio varžybų. Augdamas ėmiau vis labiau domėtis automobilių sportu, kol galiausiai gavau savo vairuotojo pažymėjimą ir išmėginau laimę mėgėjų raliuose. Nuo to momento man jau nebebuvo kelio atgal (šypsosi). Iš pradžių neturėjau tokio biudžeto, kad galėčiau važiuoti visą sezoną, todėl dalyvaudavau raliuose tik tada, kai susitaupydavau šiek tiek pinigų. Lenktynės mane vis labiau ir labiau įtraukė, sutikau daug žmonių, kurie padėjo vystytis mano karjerai.
Manau, kad dėl tokios sunkios pradžios dabar aš tikrai vertinu tai, ką turiu ir ką pasiekiau. Svarbiausi man buvo visi pirmieji kartai – pirmas kartas Lenkijos ralio čempionate, pirmas laimėtas greičio ruožas bendroje įskaitoje, pirmojo ralio laimėjimas. Nepamirštamos yra ir dvi pergalės „Rally Poland“ – mūsų šalyje vykstančiame Europos ralio čempionato etape. Aišku, visi tie laimėjimai svarbūs, tačiau tokie pat reikšmingi ir trys titulai bendroje Lenkijos ralio čempionato įskaitoje.
– Kiek mėginant tapti greičiausiu lenktynininku svarbus yra pasiryžimas ir kiek aplinkybės? Ar pradėjus sportuoti taip vėlai jums nebuvo sudėtinga išsiugdyti naujus įgūdžius?
– Svarbiausia yra aistra, o aš dievinu ralį. Savaime suprantama, būtina mėgti tą veiklą, kuria užsiimi, nes tik tuomet galima jausti pasitenkinimą. Tuo pat metu atsiranda poreikis būti dar geresniu ir noras tobulėti. Lenktyniauti pradėjau ganėtinai vėlai, kadangi netoliese nebuvo net kartingų trasos, o kur nors kitur treniruotės neturėjau galimybės.
Todėl pirmuosius žingsnius mėgėjiškose ralio varžybose žengiau jau sulaukęs 18 ar 19 metų. Nuo pat pradžių žinojau, kad būtent tą ir noriu daryti. Sunkus darbas ir daugybė treniruočių leidžia tobulėti. Trumpai tariant, tik daug dirbdamas gali pasiekti aukščiausių rezultatų.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Kajetanas Kajetanowiczius |
– Ralio lenktynininkai dažnai sako, kad būtent ši šaka yra automobilių sporto karalius. Ar sutinkate su tokiu pasakymu?
– Kaip jau sakiau, aš myliu ralį. Man tai puikiausias užsiėmimas iš visų. Lenkijoje jis labai populiarus – tiek tarp lenktynininkų, tiek tarp žiūrovų. Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau ir daugiau žmonių išbando jėgas žemesnio lygio varžybose. Galbūt kai kuriuos iš jų ateityje pamatysime tose trasose, kuriose dabar važiuojame patys. Ralio renginių lygis šalyje labai aukštas, turime daug gražių, taip pat ir sudėtingų, trasų, kuriomis važiuoti tikrai smagu. Man ralis yra numeris vienas! (šypsosi)
- Žvelgiant į jūsų pasiektus rezultatus gali susidaryti įspūdis, kad šalies čempionate pastaraisiais metais neturite su kuo varžytis. Kiek iš tiesų pastangų prireikė norint tris kartus iš eilės iškovoti čempiono titulus?
– Nė vienas iš visų Lenkijos čempionatų etapų nebuvo lengvas. Nė viena pergalė nebuvo pasiekta be pastangų. Siekdamas rezultato visuomet turi intensyviai dirbti. Natūralu, kad kiekvieną kartą triumfuodamas esu laimingas, tačiau tuo pat metu kiekvieną kartą bandau padaryti išvadas ir pasimokyti iš to. Prie sėkmės taip pat prisidėjo visas kolektyvas, kuris įdėjo daug pastangų, kad mes su Jareku galėtume važiuoti greitai. Turiu puikią komandą, kuri savo darbui jaučia aistrą, ir rėmėjus, kurie prisideda prie mano svajonių išsipildymo.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Jaroslawas Baranas ir Kajetanas Kajetanowiczius (dešinėje) |
– Kaip vertinate tai, kad penktasis Lenkijos čempionato etapas vyks užsienyje? Ar nėra neramu dėl nežinomų greičio ruožų, galbūt pačių varžybų lygio?
– Manau, kad tai išties puiku (šypsosi). Tai bus pirmasis žvyrinis mūsų ralis šiais metais, taigi po pirmų keturių etapų, vykusių ant asfalto dangos, teks kiek persiorientuoti. Na, man patinka iššūkiai. Šiais metais važiavome pirmajame Europos ralio čempionato etape, kuris vyko Austrijoje. Apie tą ralį iki tol nieko nežinojau, tačiau atmosfera buvo puiki, o tikrai nuožmi konkurencija tarp geriausių Europos vairuotojų pridėjo savo žavesio. Niekuomet nesu važiavęs lietuviškame ralyje, tačiau džiaugiuosi, kad galėsiu išbandyti jūsų greičio ruožus ir patirti atmosferą.
– Liepos mėnesį buvo daug kalbų apie tai, kad po pertraukos Lenkijoje galbūt vėl bus rengiamas Pasaulio ralio čempionato etapas. Ką jūs manote apie tokią galimybę ir kokią naudą tokio lygio varžybos duoda šaliai?
– Laukiame oficialios informacijos, jei patvirtins, bus tikrai puiku. Priimti geriausias pasaulio komandas būtų fantastiška. Kalbant apie varžybų lygį, galima pasakyti, kad 2009 m. organizatoriai pademonstravo, kad gali paruošti Pasaulio ralio čempionato vardo vertą etapą. Kiek aš prisimenu, komandos buvo labai patenkintos, o dar svarbiau, kad jiems patiko mūsų trasos. Aš su jais visiškai sutinku – Lenkijoje mes turime tikrai įspūdingų greičio ruožų (šypsosi).
– Lenkijos ralio čempionatas vis labiau orientuojamas į asfaltu dengtus greičio ruožus. Ar nesibijote pamiršti, kaip reikia važiuoti žvyru?
– Man patinka bet koks paviršius. Žvyriniai raliai smagesni žiūrovams, jie gali stebėti už automobilių kylančius kalnus dulkių, o smėlis tuo metu girgžda jiems tarp dantų (juokiasi). Tuomet mes taip pat renkamės kitokį stilių, kuriame daug slydimo, ir taip pat puikiai praleidžiame laiką. Taigi... pasimatysime Kaune! (šypsosi)
