Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 08 12

Kaip italai Vokietijoje iš vokiečių pergales vogė

Vokietijos kėbulinių automobilių lenktynėse nuo 1984-ųjų dominavo vietinė technika – „Audi“, BMW, „Mercedes-Benz“ – nors ir ją pilotavo ne tik vokiečiai. Konstruktorių įskaitą pradėta vertinti tik nuo 1991-ųjų sezono, o vos po dviejų metų aukščiausiose pozicijose plevėsavo Italijos vėliavos. Vokiečiai tapo pikti.
„Alfa Romeo 155 2.5 V6 Ti DTM“
„Alfa Romeo 155 2.5 V6 Ti DTM“ / Lino Bučinsko nuotr.
Temos: 2 Italai Alfa Romeo

„Fiat“ koncerno sportinių automobilių skyriaus vadovo, Giorgio Piantos vadovaujama „Alfa Corse“ komanda savo jėgas nutarė išmėginti DTM (Vokietijos kėbulinių automobilių) lenktynėse. Mat, jos Europos regione buvo etaloninės – ten kompanijos suveždavo aukščiausio lygio techniką.

DTM lenktynių reglamentas leido lenktyniauti automobiliais, kurie turėjo ne didesnius nei 2,5 litro 6 cilindrų variklius. Nei 2,6 litro keturių cilindrų, nei 2,0 litrų 8 cilindrų motorai Vokietijos kėbulinių automobilių čempionate buvo draudžiami. Tuo tarpu kituose Europos lenktynėse variklių darbinis tūris buvo ribojamas iki 2,0 litrų. Vadinasi, italams puikiai tiko turima V6 jėgainės platforma.

Ilgai nelaukę italai ėmėsi darbo. Smarkiai modifikavusi „Alfa Romeo 155“ automobilį „Alfa Corse“ komanda pristatė jį debiutiniam 1993-iųjų DTM lenktynių sezonui. 1060 kg sveriančiame kėbule jie sumontavo 2,5 litro V6 atmosferinį variklį. Lenktynėms pritaikytas motoras be jokių priverstinio oro pripūtimo sistemų generavo 420 AG ir 317 Nm. Tokius skaičiukus variklio galia pasiekdavo sunkiai suvokiamame diapazone – tarp 11500-11800 aps./min. Ką jau kalbėti apie tokio agregato skleidžiamą mechaninę simfoniją...

Lino Bučinsko nuotr./Alfa Romeo 155 2.5 V6 Ti DTM
Lino Bučinsko nuotr./„Alfa Romeo 155 2.5 V6 Ti DTM“

Visų varančiųjų ratų važiuoklė buvo modifikuota taip, kad galinei ašiai atitektų maždaug 60-65 proc. galios. „Alfa Romeo 155 2.5 V6 Ti DTM“ buvo velniškai greitas automobilis. Jis galėjo pasiekti didžiausią 300 km/h greitį, o 100 km/h išvystydavo per 2,5 sekundės – taip pat greitai, kaip to meto „Formulės-1“ bolidai!

1993-iaisiais „Alfa Corse“ komanda tiesiog triuškino savo varžovus – italas Nicola Larinis su šiuo automobiliu iškovojo 11 pergalių – statistiškai, ant aukščiausio pakylos laiptelio jis lipdo kas antrose varžybos (tą sezoną sudarė 22 etapai).

Po metų DTM lenktynėse šiais „Alfa Romeo“ automobiliai taip pat buvo pelnyta nemažai pergalių, tačiau nei konstruktorių įskaitoje, nei tarp pilotų nugalėti italams nepavyko. Nicola Larinis bendroje įskaitoje liko trečias – tais metais dominavo „Mercedes-Benz“ technika.

„Alfa Romeo 155 2.5 V6 Ti DTM“ Vokietijos kėbulinių automobilių čempionato trasose buvo matomi iki 1997-ųjų. Paskutinio, 1996-ųjų sezono metu automobilio variklio galia siekė 490 AG esant 11900 aps./min.

Kad ir kaip būtų, vieno čempiono titulo ir nugalėtojo vardo komandinėje įskaitoje italams neužteko – šiam „Alfa Romeo“ priskiriamas dar garbingesnis, sėkmingiausio visų laikų DTM lenktyninio automobilio statusas. Per 4 lenktynių sezonus šiuo automobiliu buvo iškovotos net 38 pergalės.

VIDEO: „Alfa Romeo 155 2.5 V6 Ti DTM“ kalnų lenktynėse

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs