Kodėl vienintelis Lietuvoje likęs veikiantis plytų fabrikas – „Palemono keramika“ – svarbus Lietuvai šiais laikais, turbūt aišku kiekvienam. Tačiau kodėl jos atsiradimas Lietuvos respublikai buvo toks reikšmingas 1922 m.?
Ir kodėl šis objektas taip puikiai dera prie sprinto temos „Valstybės pradžia“?
Pažvelkime, kas buvo „Palemono keramikos“ įkūrėjai. 1922 m. Lietuvos pramonininkas Juozas Vailokaitis, iš Rusijos grįžęs kalnų inžinierius Vladas Geiga, taip pat vėliau prie jų prisidėjęs signataras Jonas Vailokaitis ir dar keletas tuometinių verslininkų sukrovę 1 200 000 litų kapitalą isteigė akcinę bendrovę „Palemonas“.
Steigiamojo Seimo posėdžiuose J.Vailokaitis siūlė kurti „mūrinę Lietuvą“: atidaryti plytų ir čerpių įmones, taip naujakuriams sudarant sąlygas pasistatyti naujus pastatus. Jonas ir Juozas Vailokaičiai įsteigė ne tik plytų gamyklą Palemone, prie geležinkelio stoties. Jie įkūrė kitas plytines Garliavoje, Gelgaudiškyje, Kybartuose, Kuršėnuose, Panevėžyje.
Didžiausia, moderni, aukštos kokybės plytas gaminusi įmonė „Palemonas“ kasmet pagamindavo po 7-8 mln. plytų. Manoma, kad „Palemono“ plytomis pastatyta didesnioji Kauno mūrinių pastatų dalis.
J.Vailokaičio vizija buvo ekonomiškai stipri „mūrinė Lietuva“, sauganti savo medžius.
Kaip „Palemono keramika“ atrodo šiais laikais? Kuris iš trijų išlikusių gamyklos pastatų vadinamas bažnyčia? Pasižiūrėkite filmuotą pasakojimą.
