Pusę amžiaus čia nedalyvauja net Pasaulio motociklų žiedinių lenktynių čempionate („MotoGP“) dalyvaujantys profesionalus sportininkai - pavojus tiesiog per didelis. Kyla klausimas, kas tie žmonės, turintys drąsos kasmet grįžti ten, kur kojos nekelia net patys tituluočiausi?
Kodėl žmonės čia varžosi?
Ar kada gyvenime buvai taip stipriai sutelkęs dėmesį, kad atrodytų beveik galėjai girdėti, kaip smarkiai plaka tavo širdis? Jausti, kad vos po kelių sekundžių prasidės rizikingiausias nuotykis tavo gyvenime, kad būsi arčiau pavojaus nei bet kada anksčiau? Taip jaučiasi „Isle of Man TT“ varžybų dalyviai prieš pat lenktynių startą.
Tai baisus narkotikas ir dėl jo čia kasmet tie patys dalyviai grįžta vėl ir vėl. Įdomiausia tai, kad čia nėra jokios lenktynių trasos, nėra ir elementarių saugumo zonų, čia nėra nieko, kas turėtų būti greičiausiose lenktynėse žemėje. Čia yra tik Meno salą juosiantys viešam naudojimui skirti užmiesčio keliai su kelkraščiais prie gyvenviečių, tradicinės britiškos akmeninėmis tvoros. Taigi klaida čia – dažnai verta gyvybės.
Nuo 1907 m. rengiamų varžybų statistika kelia siaubą – 258 žūtys. Tad kas čia kasmet važiuoja? Kas tie gladiatoriai, kurie turi drąsos Meno saloje pažaisti su savo likimu?
Avantiūristas iš Linkolnšyro
Susipažinkime su garsiausiu šių varžybų dalyviu. Ir ne, jis tokiu yra ne dėl pasiekimų, tiesą sakant, jis per gyvenimą net nėra čia šventęs pergalės.
Tai kodėl jis toks mylimas? Dėl savo asmenybės, jis tiesiog labai įdomus žmogus. Tik nepagalvokite, kad Guy Martinas prastas vairuotojas, tokiu atveju jau seniai jo nebebūtų gyvųjų tarpe. Jam tiesiog kaip ir dažnam iš mūsų – gyvenime kartais nesiseka nors tu ką. Jis kaip ir daugelis iš mūsų tėra tik paprastas vyrukas, daug metų šalia lenktynių dirbęs normalų darbą. Skirtumas tik tas, kad jis yra vaikščiojęs ant peilio ašmenų ilgiau, nei bet kuris iš mūsų.
Guy tėvas buvo sėkmingas lenktynininkas, net kelis kartus motociklu važiavo „Isle of Man TT“ varžybose, bet buvo priverstas šalia to nuolat dirbti mechaniku. Negano to norėdamas papildomai užsidirbti dar ir prekiaudavo naudotais motociklais. Mūsų pasakojimo herojaus irgi nelaukė joks kitas gyvenimas. Po vienos avarijos su motociklu tiesiog ramiai važiuojant gatvėje, jis nusprendė mesti važinėjimą gatvėse ir pradėti lenktyniauti. O tam užsidirbdavo kaip ir tėvas, remontuodamas sunkvežimius.
Karjeros pradžia nebuvo lengva. Norėdamas turėti už ką startuoti lenktynėse, G.Martinas šalia mechaniko darbo perdažinėdavo namus, net dėl papildomų pajamų buvo nusipirkęs traktorių padėti ūkininkams, kad tik turėtų už ką varžytis.
Jo žvaigždžių valanda išaušo 2010 m. Tais metais jis tapo neįtikėtino populiarumo Didžioje Britanijoje sulaukusio dokumentinio filmo apie „Isle of Man TT“ varžybas herojumi. „TT3D: Closer to the Edge“ filme buvo parodytas lenktynininkų gyvenimas iš arti. Kodėl dalis sugebančių jose išgyventi sportininkų, grįžta į jas vėl. Kaip meilė motosportui kartais nusveria stingdantį pavojų.
2010 m. garsiosiose lenktynėse Meno Saloje G.Martinas trečią kartą liko tik per plauką nuo pergalės – jis vėl liko antras. Tačiau pačiose paskutinėse lenktynės jis stengdamasis pagaliau iškovoti tą išsvajotą pergalę – pakliuvo į kraupią avariją. Važiuodamas apie 200-240 km/val. greičiu prarado priekinio rato sukibimą. Jo motociklas po avarijos, tartum pagal filmo scenarijų paskendo liepsnose. Tuomet lenktynininkas tik per stebuklą išgyveno.
Kitais metais jis vėl grįžo, visose lenktynėse, kuriose finišavo – buvo ant podiumo, tačiau pergalės ir vėl nepasiekė. Kartais gyvenime kaip stipriai besistengtum, ko nors vis pritrūksta.
Didžiausia gyvenime gauta dovana Belfaste
Šiaurės Airijoje, netoli Belfasto kartą metus yra uždaromi viešo naudojimo keliai ir juose organizuojamos bendro starto lenktynės – „Ulster Grand Prix“. Iki septinto praeito amžiaus dešimtmečio varžybos priklausė „MotoGP“ kalendoriui, tačiau dėl saugumo buvo iš jo pašalintos.
Guy Martinas kaip ir daugelis kitų jose dalyvaudavo norėdamas pasiruošti prestižinėms Meno salos lenktynėms. Būtent šių varžybų metu 2015 m. G.Martinas buvo arčiausiai mirties savo gyvenime. Paskutiniame varžybų rate, stengiantis pasivyti Bruce‘ą Anstey straipsnio herojaus motociklo galinis ratas akimirkai prarado sukibimą su danga ir neužilgo jau sviedė jį orą. Kaip vėliau paaiškėjo ligoninėje, G.Martino atmintyje neliko nė pėdsako apie avariją.
Avarijos metu jam lūžo krūtinės slanksteliai, krūtinkaulis, šonkauliai ir dešinys delnas. Dėl to jo nugaroje atsirado metaliniai strypai. Vėliau sportininkas skundėsi nuolatiniu siaubingu skausmu, to įtakotais miego sutrikimais.
Guy Martino „Ulster Grand Prix“ metu patirta avarija
Kitų metų sausį jis pranešė, kad nedalyvaus 2016 m. „Isle of Man TT“ lenktynėse. Visą gyvenimą aktyviai varžydamasis kalnų dviračiais, jis nutarė išpildyti seną savo gyvenimo svajonę – įveikti sunkiausias pasaulyje lenktynėse kalnų dviračiais „Tour Divide“. Tai ištvermės lenktynės, kurios prasideda Kanadoje ir finišuoja netoli Meksikos sienos. Dviratininkai įveikia net 4418 km atstumą. Tai ekstremalus žmogaus valios, ištvermės ir psichologinės stiprybės išbandymas. Užtrukęs net 18 dienų ir šešias valandas G.Martinas finišavo.
Tokiu būdu pats sau atsakęs, kad vis dar yra tvirtas, vis dar gali atlaikyti didžiulis fiziniu krūvius. Po kurio laiko G.Martinas pranešė, kad net po septyniolikos iškovotų podiumų, po visų kraupių avarijų, tartum padovanoto antro gyvenimo, jis 2017 m. ir vėl grįš į Meno salą tam paskutiniam bandymui pasiekti išsvajotąją pergalę.
Kaip jam tuomet sekėsi? Sužinosite antroje straipsnio dalyje.
Primename, kad 2022 m. „Isle of Man TT“ varžybos prasideda gegužės 29 d.