Šį kartą kalbiname kaimynės Latvijos motociklininką – JAWA Latvia klubo narį Aldį Karklinį.
– Aldi, kokia jūsų pažinties su JAWA pradžia?
– 1972 m. gavau motociklininko teises; vaikystėje važinėjau dviračiu ir mopedu. Buvo tokie laikai, kad dar negalėjau įsigyti jawos, nors tai buvo kiekvieno jaunuolio svajonė. Bet po armijos jau turėjau „JAWA 360“ su lopšiu, paskui iš eilės – du motociklus „Dnepr“. Tada įsigijau automobilį – kaip dauguma tarybinių žmonių ir motociklą daugeliui metų užmiršau. Tačiau po krikšto tėvo mirties jis vėl sugrįžo – šį kartą jo, pirktas dar 1965 m.
Permainų laikais labai mažai juo važinėjau, nes reikėjo rūpintis šeima, nors pamokiau ir sūnų. Taigi entuziazmas sumažėjo ir motociklo neištraukiau iki pat 2010 m., kai prikėliau antram gyvenimui krikšto tėvo padovanotą JAWA. Pradėjau važinėti po renginius ir susipažinau su bendraminčiais. Tada svarbiausi reikalai ir prasidėjo. Dabar turiu keturias JAWA: 360, 354 mėlynai-pilkos spalvos, Californian Replika, o šiais metais sutvarkiau ir 638-5, su kuria jau buvau ir Karpatuose.
– Esate Latvijos JAWA klubo narys. Kiek metų jūsų klubui, kiek aktyvių narių, kokie vyksta susitikimai?
– 2018 metų kovą oficialiai bus penkeri metai mūsų klubui. Dar keliais metais anksčiau sukūrėme svetainę ir greitai supratome, kad tai reikia padaryti oficialiu klubu. Šiuo metu klube daugiau negu 20 narių. Kas metus renkamės skirtingose Latvijos žemėse – šįmet renginys vyko Latgalos regione, pernai – Kurzemėje. Mūsų jawistų judėjimas auga: 2011 m. renginyje lankėsi 25 JAWA, šįmet – net 130. Paskutiniais metais suvažiavimas tapo tarptautinis: lankėsi rusai, baltarusiai, slovakai, suomiai, anglai ir lietuviai.
Fotografijos iš šių metų JAWA Latgale renginio.
Kasmet JAWA motociklais važiuojame į kelių dienų keliones. Šįmet buvo net trys. Keliavome į Olandiją, po to – į Karpatus, o trečią kartą – į Rumuniją, Moldovą ir Ukrainą. Taip pat dalyvaujame sezono atidarymuose ir uždarymuose, kuriuos rengia Latvijos motociklininkų asociacija. Kiekvieną pavasarį surengiame akciją „JAWA dar važiuoja“ – važiuojame išardytais traukinių bėgių keliais. Rudenį – keliukais iš kaimo į kaimą, kurie yra toli nuo pagrindinių kelių. Ten būna ir nemažai enduro elementų.
– Žinau, kad Latvijoje gyvuoja ir Retro JAWA klubas. Kuo jūs skiriatės? Ar kuriate bendrus projektus?
– Mes bendraujame ir, kadangi nėra tiek jau daug jawistų, galvojame pabandyti jungtis – nekreipiant dėmesio į motociklo amžių. Kol kas dar neturime bendro projekto, bet dalyvaujame vieni kitų renginiuose.
– Jūs labai daug keliaujate. Kur lankėtės, kiek kilometrų prasukote? Kokia šalis jums labiausiai įsiminė?
– Per 6–7 metus su JAWA buvau daugumoje Europos šalių: Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Olandijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, taip pat lankiausi Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Kiekvienoje kelionėje susukame daugmaž 3000–4000 km. Tikslaus kilometražo neskaičiavau, bet tai būtų keliasdešimt tūkstančių kilometrų. Žinoma, didžiausias įspūdis yra kalnai ir Norvegijos fiordai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Motociklininkas Paulius Jarukas: „JAWA blizginsiu tik tada, kai jau nepavažiuosiu“
– Papasakokite daugiau apie keliones: kas jus ten traukia, pats įdomiausias ir netikėtas įvykis, kokias atsargines dalis imate, kas dažniausiai genda?
– Kas traukia žmones kelionėn? Sunku atsakyti. Bet turbūt noras susipažinti su naujais žmonėmis, patirti naujų įspūdžių, pamatyti kitų miestų architektūrą. Tai, ko nepamatysi kasdien. Mes su žmona keliaujame labai daug – autobusu, automobiliu, lėktuvu. Ir, žinoma, pastaruoju metu – motociklu. Tokios kelionės dažniausiai būna su bendraminčiais.
Įvykių buvę daug ir įvairių, sunku išskirti vieną. Pirmą kartą išvykus į Rusiją, mus labai šiltai priėmė, nors važiavome su latviškomis vėliavomis. Anglijoje – labai didelis eismas ir nėra pagarbos motociklininkų kolonoms. Ten du kartus sunkvežimis atskyrė nuo kolonos.
Įdomesnis įvykis buvo 2016 m. Norvegijoje – atvykome į JAWA klubo 30 metų susitikimą. Vakare vyko vakarienė, rinkosi norvegai: šventė, sveikinimai, pasirodymai. Atneša vakarienę, žiūrime – grybai, bulvės, grietinė – panašiai kaip pas mus, latvius. Paskui atėjo mūsų eilė pasirodyti, tad latviškai pagiedojome savo klubo himną. Iš virtuvės staiga išbėga šefas ir klausia: „Ar aš tikrai girdėjau dainuojant latviškai? Ar man nesivaidena?“ Pasirodo, šefas buvo latvis. Va todėl ir maistas buvo kaip latvių!
Žinoma, visi vežamės atsargines dalis, kiekvienas turime atsarginę kamerą, trosą, lemputes. Dabar beveik pas visus yra VAPE sistema, todėl imame ir vieną atsarginį VAPE komplektą. Vežamės įrankių dėžes, nes ne visur surasi servisą. Smulkius gedimus taisomės pakeliui. JAWA – patikimas motociklas, jeigu gerai surinktas ir specialiai nelaužomas.
– Pažįstate daug JAWA gerbėjų Europoje. Kokie tai žmonės?
– Taip, susiradau labai daug draugų, kurie vairuoja JAWA motociklus, jie yra labai šilti žmonės. Pradedant nuo Lietuvos. Įdomu ir tai, kad važiuojančių su JAWA amžius kitose šalyse yra dar didesnis nei mūsų.
– Ar pažįstate moterų, vairuojančių JAWA? Ar galite apie jas ką nors papasakoti?
– Moteris, vairuojančias JAWA, mačiau Vokietijoje. Vėliau jos netgi atvažiavo pas mus į Latviją. O į nedidelius renginius važiuoja viena mūsų klubo nario žmona.
– Ir pats svarbiausias klausimas – kodėl važiuojate su JAWA?
– Tai neužmirštama. Dvitakčio cilindro garsas – tai vaikystės ir jaunystės muzika.
Nuotraukos: kaip kiti JAWA Latvia klubo nariai vyko į Olandiją.
