Kelias per visą Rusiją iki Vladivostoko – ilgiausia atkarpa, kurią galima nuvažiuoti nekertant valstybių sienų. Iš viso – daugiau nei 10 tūkstančių km. Ir nors sienų kirtimas atima daug vertingo laiko, Sibiras jo gali pareikalauti dar daugiau.
Visas pasaulis sunerimęs dėl ten vykstančių taigos gaisrų. Nors, rodos, juos jau pamiršo, kai užsiliepsnojo Amazonės ir Afrikos atogrąžų miškai. O apie milžiniškus potvynius Sibire nelabai kas ir girdėjo. Apie potvynius Karolis pasakojo važiuodamas per Irkutsko regioną.
Pasiekęs Rusijos rytus jis stebėjosi katastrofiškais vaizdais vėl. Rytuose patvino Zėjos upė.
„Rusiją stichijos niokoja ne tik gaisrais, bet ir krituliais. Dėl jų patvino Zėjos upė. Kirsdamas ją pravažiavau 15 km ruožą, kuris visas buvo tiesiog nuplautas. Nuplauti laukai, kaimai. Prieš kelias dienas ji nuplovė ir tiltą, tad spūstys – nežmoniškos. Darbininkai supylė naują pylimą per upę, kad srautas galėtų pravažiuoti“, – pasakojo druskininkietis.
Tą naktį jis apsistojo Blaboviešinsko mieste. Pats miestas Zėjos ir Amūro upių sankirtoje niekuo neišsiskiria iš kitų Rusijos miestų, bet iš karto už upės – Kinija, Heihės miestas. Lietuvį nustebino šių dviejų miestų draugystė.
„Neseniai, gal prieš 5 metus, per Amūrą buvo pastatytas tiltas tarp Rusijos ir Kinijos. Vietiniams gyventojams galioja bevizis režimas ir žmonės važinėja pirmyn atgal, kaip kad pas mus tarp Druskininkų ir Gardino. Įdomu tai, kad rusai ir kinai vieni pas kitus yra prisipirkę daug nekilnojamo turto. Rusai labai palankiai žiūri į kinus ir jiems lengvatinėmis sąlygomis šiame regione leidžia pirkti žemes ir miškus, laukia jų investicijų. O kinai kitoje upės pusėje savo dangoraižius kiekvieną naktį apšviečia Rusijos ir Kinijos vėliavų spalvomis, ant apžvalgos rato rodo spaudžiamų rankų projekcijas ir tautų draugystę“, – matytais vaizdais dalijosi K.Mieliauskas.
Dar viena problema važiuojant per neaprėpiamus Sibiro tolius – degalinių stoka. Karolis įprato tikrinti „KTM 790 Adventure“ motociklo degalų bako talpą iki degalinių važiuodamas „ant garų“, visgi galiausiai atėjo ta diena, kai jis tiesiog sustojo. Ir ten, kur degalinių buvo gana daug.
„Vienu baku nuvažiavau apie 350 km. Ir kai jau kolonėlių pakelėje pradėjo daugėti, iš Sibiro link Vladivostoko išvažiavau tuščiu papildomu degalų bakeliu. Regionas kalnuotas, kalnuose varikliui reikia daugiau degalų, tad galiausiai motociklas užgeso. Papurčiau, šiaip ne taip užsivedė, nuriedėjau nuo kalno iki sunkvežimių aikštelės, ten vienas keliautojas paskolino bagažinėje turėtus kelis litrus benzino“, – su šypsena nemalonią istoriją prisimena Karolis.
Iš viso per 15 dienų su nusukimais į šoną pas toli nuo namų gyvenančius Druskininkiečius Karolio vairuojamas naujutėlis „KTM 790 Adventure“ motociklas „įsuko“ jau 11 100 kilometrų. Nepaisant prastų rusiškų kelių ir bekelės, jis jokių techninių kaprizų nerodė, tik per tas beveik dvi savaites apaugo dideliu numuštų vabzdžių, dulkių ir purvo sluoksniu.
K.Mieliausko laukia pora dienų Vladivostoke, kur motociklas bus nuplautas, partnerių „Hoptrans“ pagalba įdėtas į lėktuvą ir skris į Los Andželą tęsti kelionės kitoje Ramiojo vandenyno pusėje.
