TAIP PAT SKAITYKITE: Jūra motociklininkų skandino Birštoną – finišavo „Mototourism rally 100-mečio kelionė“
Iš pradžių mototuristai, atvykę į Smalininkus, atliko užduotį – fotografavosi 1837 m. įrengto laivų uosto teritorijoje. Taip, kad fone matytųsi šalia Nemuno (šioje vietoje eina siena su Karaliaučiaus sritimi) ant pylimo plazdanti trispalvė.
Po to motociklais birbė į Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrą, kuriame trumpam atgimė tarpukario muitinė. Čia mototuristus pasitiko uniformą vilkintis pasienio viršininkas Fricas (centro direktorius Arvydas Griškus) ir itin griežta mokytoja frau Marta (Akvilė Bialoglovytė), gyvenanti 1921 m. rugsėjo 17 d. (tokia data puikavosi mokyklinėje lentoje).
Personažai – be galo tikroviški. Frau Marta, Mažosios Lietuvos klasės kamputyje pabėrusi žirnių, grasino ant jų klupdyti mototuristus, jei šie neatsakys į klausimus apie Smalininkus. Kada pastatytas Smalininkų uostas, iš kur kilo miestelio pavadinimas – šie klausimai buvo įkandami ne visiems. Tačiau frau Marta fizinių bausmių taip ir nesiėmė.
Mokytojai artistiškumu nenusileido ir Fricas. Tikrindamas mototuristų degalų bakus juose vis „rasdavo“ kontrabandinio spirito, o bagaže – kontrabandinės druskos. Už tai bandė sodinti „kontrabandininkus“ į šaltąją. Kaip tai atrodė – pasižiūrėkite filmuotame siužete.
Apie uostą
Istorinė ir ekonominė Smalininkų reikšmė – didžiulė. Smalininkų uostas buvo greta ilgaamžės valstybinės sienos, nuo čia Nemunu žemyn tęsėsi per šimtmečius sureguliuotas laivybos kelias. Todėl tai buvo valstybinės reikšmės transporto įrenginys.
Nuo seno laivai iš Smalininkų plaukdavo ne vien į Karaliaučių, bet ir toliau (Aistmarėmis, kanalais, upėmis bei Baltijos jūros pakrantėmis) į Vakarų Europą. Tad Smalininkų uostas buvo ir Baltijos jūros baseino uostas, tarptautinės laivininkystės punktas. Ne vien pačiuose Smalininkuose, bet ir gretimuose kaimuose veikė laivų ir valčių statyklos. Čia pastatyti laivai bei valtys vėliau plaukiodavo įvairiuose vandenyse, tapdavo įvairių savininkų nuosavybe.
Uoste nuolat vyko gyvenimas. Kiekvienas Nemunu plaukiantis laivas čia turėdavo sustoti, kad pereitų muitinės kontrolę. Smalininkuose, šalia uosto, buvo laivų statykla, kurioje gaminti net 30 metrų ilgio laivai. Nestovėdavo tuščias uostas ir žiemą – čia likdavo žiemoti iki 60 laivų.
1811 m. Smalininkuose įrengta seniausia Lietuvoje ir pirmoji prie Nemuno vandens matavimo stotis. Tuo metu buvo pripažinta gražiausia Europoje. Pirmoji matuoklė neišliko. Dabar yra išlikę akmeniniai laiptai, sumūryti 1886 m. kurie buvo naudojami vandens lygiui matuoti.
