Pro „15min“ redakcijos langus puikiai matyti garsioji sankryža prie Seimo, kurioje kone kas savaitę įvyksta avarija. „15min“ iš pradžių bandė skaičiuoti, kiek šioje sankryžoje įvyko avarijų, bet po keliasdešimto karto pametė skaičių. Praėjusią savaitę šioje sankryžoje vėl buvo nulaužtas kelio ženklas. Laikraščio žurnalistai nutarė sudaryti avaringiausių Vilniaus miesto vietų žemėlapį ir patyrė nesėkmę, bet atrado sensaciją.
„15min“ pabandė iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato gauti informacijos apie avaringiausias miesto vietas. Tai yra vieša ir kiekvienam piliečiui prieinama informacija. Ir ją gavome – beveik 2 Gb „Word“ ir „Excel“ dokumentų. Tai tūkstančiai ataskaitų nuo 2005 metų. Dokumentuose – informacija apie kiekvieną gatvę: kiek įvykių užfiksuota prie tam tikro namo, tam tikroje sankryžoje, kiek žmonių buvo sužeista ir t.t. Deja, nėra jokios apibendrinančios informacijos, o žinios apie praėjusių metų įvykius apskritai nežinia kur. Pasak statistikos skyriaus atstovo, sistema jau kuris laikas neveikia, o duomenys, kuriuos jis mums suteikė, buvo saugomi jo kompiuteryje.
Milijonus leidžia aklai
Vilniuje, kaip ir kituose miestuose, eismas organizuojamas atsižvelgiant į daugybę aspektų, bet svarbiausia yra saugumas. Būtent eismo dalyvių saugumui užtikrinti mieste įrengiamos arba naikinamos pėsčiųjų perėjos, įrengiamos šviesoforais reguliuojamos sankryžos ar statomi viadukai. Tam išleidžiama šimtai milijonų litų iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos finansuojamų programų.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Sankryža Vilniuje |
Vilniaus miesto savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis tikina, kad eismo saugumo aspektas yra pirmas kriterijus, kuriuo vadovaudamasis skyrius organizuoja eismą Vilniaus gatvėse. Tačiau A.Šešelgis neneigia, kad sprendimus priima remdamiesi arba gerokai pasenusia statistika apie eismo įvykius, arba intuicija. Pateikę užklausą Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, eismo organizavimo skyriaus specialistai vadinamojo „juodųjų dėmių žemėlapio“ laukia ne vieną mėnesį ir, rodos, lauks dar ilgai.
„Policija šiuos duomenis turi, tačiau jiems nepavyksta sudaryti vadinamojo „juodųjų dėmių žemėlapio“, susisteminti turimų duomenų. Tai bandoma padaryti drauge su Susisiekimo ministerija, bet duomenų yra be galo daug, jie padriki, o suklasifikuoti, išgryninti jų nepavyksta. Nėra aišku, kas tiksliai šį darbą turėtų atlikti. Tai mūsų pagrindinis kriterijus organizuojant eismą mieste, bet tenka vadovautis senais duomenimis ir logika. Tarkime, panaikinta pėsčiųjų perėja Ukmergės gatvėje netoli „Akropolio“. Logika sako, kad įvykių šioje vietoje sumažėjo smarkiai, tačiau to patvirtinti tiksliais duomenimis negalime“, – „15min“ pasakojo A.Šešelgis.
Sostinės eismo prižiūrėtojas neslėpė ir kitos bėdos – esą su Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriumi niekas nesitaria, kai nusprendžia tiesti naujus aplinkkelius ar statyti viadukus. Tad eismą tenka organizuoti taip, kaip išeina, o ne taip, kaip būtų geriausia viską iš anksto suplanavus.
„Šiuo metu Kirtimų gatvėje atliekama sankryžos rekonstrukcija yra vykdoma pagal Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos planą. Mūsų, Eismo organizavimo skyriaus, darbas ten prasidės tik tada, kai rekonstrukcija bus baigta. Nors mūsų ekspertai jau dabar ten lankosi įvairiu paros metu, analizuoja srautus ir planuoja atitinkamus veiksmus, bet vykdomų darbų eigos pakeisti mes negalime“, – neslėpė nusivylimo A.Šešelgis.
Policijai užtenka patirties
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovo pavaduotojas Ramūnas Matonis nesutriko paklaustas, kaip kelių policija dirba, jeigu nesugeba sudaryti avaringiausių sostinės vietų žemėlapio. R.Matonis teigia, kad kelių policija savo darbą organizuoja vadovaudamasi patirtimi ir praktika. Patruliai per posėdžius ir pasitarimus esą nusprendžia, kurias vietas reikia atidžiau prižiūrėti.
„Mūsų duomenų bazėse statistika tikrai renkama, tačiau kodėl apibendrinta informacija šiuo metu yra nepasiekiama – atsakyti negaliu“, – sakė policijos atstovas R.Matonis.„Mes nenurodome patruliuoti konkrečiose gatvėse, kiekvienas komisariatas žino, kurios vietos yra vertos atidesnės priežiūros. Gal jie turi ir kažkokios statistikos. Mūsų duomenų bazėse statistika tikrai renkama, tačiau kodėl apibendrinta informacija šiuo metu yra nepasiekiama – atsakyti negaliu“, – sakė R.Matonis.
Kaupia, bet analizuoti nesugeba
Elektroninė sistema, kurioje kaupiami įrašai apie visoje šalyje įvykusius eismo įvykius, yra ir ji veikia. Ją sukūrė ir įdiegė UAB „Exigen Services Lietuva“, laimėjusi dar 2008 m. skelbtą konkursą. Duomenų bazė pavadinimu „Policijos registruojamų administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras“ buvo sukurta tais pačiais 2008 m. ir veikia iki šiol. Įmonės, diegusios šią sistemą, direktorius Tomas Vaičiūnas teigia, kad sistema sukurta sėkmingai, policijos pareigūnai ja naudojasi kasdien, išrašo protokolus ir atlieka kitas funkcijas.
„Nesvarbu, ar pažeidimas fiksuojamas kompiuteriu, ar raštu – visi pažeidimai atsiduria šioje duomenų bazėje. Ten duomenys kaupiami, atnaujinami apie proceso eigą (ar pažeidimas apskųstas ir pan.) ir archyvuojami. Deja, ši sistema neturi analitinių gebėjimų – ji kaupia, bet duomenų analizuoti negeba. Tokios buvo konkurso sąlygos“, – tikino T.Vaičiūnas.
Įmonės vadovas sutinka, kad būtų naudinga sukurti analitinį įrankį, kuris duomenis galėtų susisteminti ir pateikti ataskaitas, apibendrinimus. Tačiau kada tai bus įgyvendinta – niekas atsakyti negali.
