Autobano meilė
Kaip jau rašėme, kelionės pusiaukelei ir nakvynei pasirinkome Berlyną. Čia sutikome seniai nematytų emigrantų draugų, pasidomėjome Berlyno muziejais ir į juos neužsukę pailsėjome viešbutyje. Atsikėlę ankstyvą rytą, susikrovėme visus daiktus atgal į „Volvo V40 Cross Country“ ir pasileidome Ženevos link. Išsikrapštyti iš Vokietijos sostinės truko gerą valandą. Visi berlyniečiai užsimanė į darbą. Niekis, prarastas laikas buvo labai greitai kompensuotas autobane, kuris „myliu nemyliu“ sąraše išsiveržė į viršutinį Top 10.
 |
| Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./„Volvo V40 Cross Country“ autobane |
Gera ta vokiška tvarka greitkeliuose. Nori važiuoti greitai, važiuok. Nori lėtai – važiuok lėtai. Tik nesimaišyk šimtams „Audi“ automobilių, kurie, paprastai, į darbą ar iš darbo skuba labiau. Pasitaiko ne tik „Audi“. Spidometrą užlenkti bandė ir tuzinas 911-ų, keli „Ferrari“. Gera šiems automobiliams gyventi laukinių greitkelių šalyje.
Mes tai ką, autopilotą dar Berlyne įjungėme ties 150 km/h. Išjungėme ties Šveicarijos siena. Net automobiliuose jokių elektrinių prietaisų nemėgstantis mūsų komandos žmogus kėlė kepurę prieš „Volvo“ pastovaus greičio palaikymo sistemą, kuri radarų pagalba mato beveik daugiau, nei vairuotojas. Pasimaišius automobiliui kelyje, ji sumažina greitį, o jam pasitraukus – jungia visus arklius. Spidometre net rodoma, kokiu greičiu važiuoja priekyje esantis automobilis. Gudrus reikalas.
Šveicariškų peiliukų šalis
Visas sistemas išleidome poilsio, kai įvažiavome į Šveicariją. Įvažiavimas, tiesa, užtruko. Šimtams automobilių pro Vokietijos Prancūzijos pasienį pravažiuoja net nesustoję, tačiau pamatę lietuviškus numerius, pareigūnai neatsilaikė ir pamojavo lazdele. Patikrino, paklausinėjo apie gyvenimą, apžiūrėjo mūsų mantą ir, gera žinia, įleido į šalį, kuri mus pasitiko gražia nuotrauka. Greičio matuoklio padarytame „mene“ – mūsų „Volvo“ lygiai 4 km/h (pagal GPS navigaciją) viršytu greičiu. Įdomu, toks laiškas atkeliaus į Lietuvą? Banko sąskaitos mūsų gi ne „Ūkio banke“...
Po dinamiškų vokiškų autobanų, šveicariški greitkeliai labiau priminė geležinkelį. Visi iki vieno – ir „Aston Martin“, ir „Škoda“ – šeimininkai čia važiuoja lygiai tiek, kiek galima. Paprastai – 120 km/h. Pasirodė, kad antroje juostoje renkasi automobilius aukštesnėmis nei rekomenduojama padangomis apavę vairuotojai. O visi kiti – pirmoje.
Šveicariją pravažiavome pakankamai greitai ir kirtome kitą pasienį. Iš Šveicarijos į Prancūziją įvažiavome mažame kaime, kurio centre puikavosi labiau simbolinis pasienio punktas. Kalnų serpantinais pasiekę mažą Laringes pavadinimo miestelį, radome ir trims naktims mūsų namais tapsiančią fermą. Tikra teisybė – magiškame „Airbnb.com“ portale rezervavomės ne prabangų ir brangų viešbutį, o jaukų butuką trijų namų kaime.
Žadintuvus pasidėję šalia lovų, gulėm ramaus poilsio. Jau rytoj keliausime į Ženevą, kur susitiksime su šimtais pačių naujausių automobilių, dešimtimis ateities vizijų. Pečiais stumdysimės su būriais žurnalistų. Ir, kaip visada, su kinų automobilių pramonės „atstovais“, kurie savo „Sanyo“ kameromis europietiškus automobilius paprastai fotografuoja iš apačios.
Mes pasiruošę!
 |
| Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./Esame pasiruošę parodai! |
