Labas rytas, dešimtą valandą vakaro tarė man fotografas Algirdas Venskus. Kas čia negerai? Viskas gerai – GAZAS.LT tokiu metu startavo į 2200 km kelionę iki Ženevos automobilių parodos. Labai jau norėjome išvysti visas automobilių pasaulio premjeras gyvai, tad net nedvejodami sukirtome rankomis su „Volvo“, jiems pasiūlius siekti Ženevos dar blizgančiu „V40 Cross Country“ automobiliu.
Misija paprasta – pasiekti Šveicarijos miestą Ženevą ir kelias dienas darbuotis gyvai iš automobilių parodos. Pranešti skaitytojams apie visas premjeras, surasti skaniausias naujienas ir padaryti gražiausius kadrus. Taip pat, skaniausius vaizdo siužetus.
Pradėkime nuo A
Bet velniai nematė tos parodos, prie jos dar grįšiu artimiausiomis dienomis. Pakalbėkime apie automobilį. Tokiu automobiliu 2200 km galėčiau sukti aplink savo kvartalą. Kaimynai iki švytėjimo raudonuotų iš pavydo. Standartinis V40 yra ir taip gražus automobilis, o „Cross Country“ versija papildomai apkrauta dar eile grožio blizgučių, tokių kaip sidabriniai slenksčiai, griežtesni buferiai ir t.t. Na, ir visas pakylėtas automobilio stotas paverčia šiaip jau „Golf“ dydžio hečbeką atrodyti didesniu ir, sakyčiau, reikšmingesniu.
 |
| Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./„Volvo“ išlydi GAZAS.LT į kelionę |
Aišku, galima ginčytis iki negalėjimo, kam reikalingas tiesiog aukštesnis V40?. Apie padidintus gabumus bekelėje arba, kaip sako švedai, gabumus pervažiuoti visą šalį, čia neverta daug ir kalbėti. Jų nėra. Neturi jis ir didžiųjų „Volvo XC“ serijos automobilių 4x4 pavaros sistemų, nusileidimo nuo kalno gelbėtojų ir t.t. Jis tiesiog atrodo rimtesnis, o visi jo mechanizmai yra vienok identiški žemesniam V40 hečbekui.
Bet pagal tai, kiek Lenkijos keliuose susilaukėme žvilgsnių, išleistas kiekvienas centas atsipirktų. Tai yra jei mes būtumėm jį pirkę, o ne pasiskolinę. O jei tektų išleisti pinigus, už skandinavišką dizainą, puikias salono medžiagas ir šiaip jau ypatingą aurą automobilio viduje jų nebūtų gaila. Atvirkščiai – „Volvo“ sugeba pagaminti automobilį, prie kurio malonu grįžti kiekvieną dieną. Ir rinkti kilometrą po kilometro kasdieninėse kelionėse ir ilgo kelionėse, tokiose kaip 2200 km iki Ženevos.
„Cross Varšuva“ tradicijos
Trumpai apie kelionę. Standartinis „Cross Poland“ eksperimentas, kai keliamasi dešimtą valandą vakaro, pietaujama Varšuvoje trečią nakties ir vakaras sutinkamas pusryčiais Berlyne, gavosi vykęs. Naktį sudėtingiausioje kelio dalyje iki Varšuvos eismas ramesnis, per daug neužsiimant žaidimu „gazas-dugnas“ ir lenkiant vilkikus, Varšuvą pasiekėme per kokias penkias valandas. Na, o tada prasidėjo labai smagus kelias.
 |
| Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./„Volvo“ žmogus instruktuoja vairuotoją kaip naudotis išmaniais valytuvais |
Lenkai nepasikuklino ir visą Varšuvą apjuosė aplinkkeliu. Greitis jame – 140 km/h. Vos spėji pamatyti tolumoje švytinčius Stalino dovanotus ir dabar lenkams ramybės neduodančius rūmus. Aplinkkelis įsilieja į Poznanės greitkelį, kuris veda tiesiai iki Vokietijos sienos, kur tampa puikiu „Autobahn“. Kelias puikus, nuotaiką trikdo nebent mokėjimo punktai, kur žmonės renka zlotus. Visas lenkiškas greitis atsieina lygiai 60 litų. Bala jų nematė, už prabangą lėkti šiaip jau ne itin aukštos reputacijos lenkiškais keliais verta tiek ir dvigubai daugiau.
Ir nors kilometražo parodymai teigia, kad Varšuva pasiekėme gerokai iki kelionės pusiaukelės, atkarpa iki sostinės ir atkarpa nuo jos iki Vokietijos sienos atrodė lygios. Nes kratymasis prakeiktais Augustavo, Mazoviecko ir Suvalkų keliais labai jau greitai atsibosta. O A klasės greitkelis likusioje kelionės dalyje – vienas malonumas. Kilometrai tirpsta, šypsenos ekipažo veiduose didėja.
Gigabaitai saugumo
Dar grįžkime prie automobilio. Lenkams dešimtą ryto išvykus į Bažnyčias, ramiame kelyje išbandėme daug maž visas elektronines pagalbos sistemas. O „V40 Cross Country“ jų turi bent jau pustuzinį. Lai nesupyks „Volvo“ PR žmonės, vadinsime jas taip kaip mums atrodo, o ne kaip instrukcijoje parašyta. Labai jau sudėtingai švedai jas pavadino… Na gerai, pradėkime nuo pradžių.
Nuokrypio nuo važiuojamosios juostos sistema. Veikia ji taip – už galinio vaizdo veidrodėlio sumontuotos kameros filmuoja kelią, fiksuoja skiriamąją juostą ir, vairuotojui išklydus iš kelio, įjungia vairo vibratorių toje pusėje, kurios griovys artėja labiausiai. Na, faktas – ji veikia ir veikia labai gerai. Tik motulės gamtos nugalėti negali - važiuoant apsnigtu keliu po pusnimis juostų procesoriai neranda.
Tada yra automatinė ilgųjų žibintų įjungimo ir išjungimo sistema. Tie patys radarai filmuoja priešinga kryptimi atvažiuojančius automobilius ir, jei „Volvo“ nusprendžia, kad automobilio ilgosios šviesos kažką akina, juos ima ir išjungia. Įjungia vos tik „kliuvinys“ dingsta iš kameros objektyvo. Ši sistema irgi veikia „no problem“.
Dar yra automatinė greičio palaikymo sistema su radaru. GAZAS.LT skaitytojams, turbūt, jos veikimo principo nereikia aiškinti. Tačiau greitkeliuose ją labai smagu turėti. Juk žinome, nepasitikėjimas kitais vairuotojais yra statistinio lietuvio kraujyje, o „Volvo“, vos tik pamatęs prieš nosį kitą automobilį, atleidžia greičio pedalą ir paspaudžia jį vos tik priešininkas išsuka link artimiausios bažnyčios. Na, ironija aiški.
Na ir pabaigai, net nemalonu pasakoti, išbandėme „Volvo“ pavargusio vairuotojo atpažinimo sistemėlę… Mat reguliariai kertant skiriamąją juostą, pradėjus prie vairo elgtis keistai, automobilis imasi priemonių ir pasiūlo stabtelėti, įkvėpti gryno oro ir tiesiog pailsėti. Viskas aišku. Išsijungia paspaudus vieną mygtuką „OK“.
Pirmos kelionės dienos vaizdo siužetas
Kas ryt?
Pirmadienį komandos laukia lygiai tiek pat kilometrų kiek įveikėme iki šio 1000 km. Iki mūsų laikinųjų namų Prancūzijos kalnuose, 40 km iki Ženevos. Čia glausimės pas poną Marką, kurį radome nuostabiame keliautojų portale „Airbnb.com“. Pernakvoję jau šį antradienį kelsime koją į automobilių pasaulio sostine kelioms dienoms tapsiančia Ženeva. Stengsimės pateikti Jums, mieli skaitytojai, kuo daugiau gerų žinių.
