Koncernas „Volvo“ ir automobilių automatizavimo kompanija „Ricardo“ šiuo eksperimentu siekė pademonstruoti, kaip nepriekaištingai automobiliai galėtų riedėti kolona paskui vedančią transporto priemonę realaus eismo sąlygomis. Paskui žmogaus vairuojamą sunkvežimį, riedantį 85 km/h greičiu, važiavo autonominių sistemų valdomas sunkvežimis ir lengvieji „Volvo“ automobiliai XC60, V60 bei S60. Koncernas „Volvo“ praneša, jog eksperimento dalyviai per dieną nuriedėjo 200 km. Bandymo metu atstumas tarp transporto priemonių siekė nuo 4,8 iki 15 metrų.
Automobiliai vadovavosi bevielių vaizdo kamerų, radarų bei lazerinių jutiklių teikiama informacija apie konvojaus priekyje važiuojantį sunkvežimį ir kitas ją sudarančias transporto priemones. Priklausomai nuo priekyje važiavusio sunkvežimio manevrų, keitėsi ir kolonos rikiuotės manevrai: buvo greitėjama, stabdoma, atliekami posūkiai. Automobiliai sėkmingai sugebėjo savarankiškai riedėti paskui priekyje važiuojančią transporto priemonę.
Projekto SARTRE (Safe Road Trains for the Environment) metu toks eismo modelis testuojamas jau keletą metų. Tiesa, realaus eismo sąlygomis autonomiškai važiuojančių automobilių kolona riedėjo pirmą sykį. Tai – daug vilčių teikiantis argumentas, bylojantis, jog sistema yra labai perspektyvi.
Autonominiu režimu važiuojančio automobilio vairuotojas tuo metu gali užsiimti, atrodytų, beprotiškiausiomis (turint omenyje, jog sėdima už vairo) veiklomis: skaityti knygą, laikraštį, gerti kavą, naudotis bevielėmis ryšio technologijomis ir t.t. Patogumai patogumais, tačiau pirmiausiai ši autonominio vairavimo sistema kuriama vardan eismo saugumo. Be to, viliamasi, jog tokių sistemų diegimas automobiliuose leistų sumažinti išmetamųjų dujų emisijas – kitas projekto etapas yra išnagrinėti autonominiu režimu riedėjusio konvojaus degalų sąnaudas.
