Šiose dirbtuvėse retkarčiais pasirodo ir lakūnas Jurgis Kairys. Meistrams yra tekę virinti jo lėktuvo rėmą, kolektorius. Milžiniškos atsakomybės reikalaujantis darbas puikiai apibūdina šių dirbtuvių kokybės lygį.
S.Karosas dar vaikystėje pajuto aistrą automobiliams, stebėdavo lenktynininkų pasirodymus ralyje, žiedinėse lenktynėse. Vėliau, kai atsirado galimybė, jis pradėjo kaupti vertingą klasikinių automobilių kolekciją. O galiausiai aistrą automobiliams pavertė verslu – Vilniuje atidarė restauravimo dirbtuves.
Pradėjęs domėtis klasikiniais automobiliais, S.Karosas, be abejo, susipažino su Arvydu Šapoka. Klasikinių automobilių pasaulyje jo pristatinėti nereikia. Arvydo rankomis buvo restauruotas pirmasis S.Karoso kolekcijos automobilis – 1934 m. gamybos „Mercedes-Benz 500K“ su „Erdmann & Rossi“ gamybos kėbulu.
S.Karosui taip patiko „Erdmann & Rossi“ dirbtuvių pagaminti automobiliai, kad Vokietijoje esančioje jo kolekcijoje atsidūrė rekordinis skaičius puikių šios markės egzempliorių. Šie automobiliai restauruojami Vokietijoje – čia ir informacijos, ir dalių jiems daugiau. Na, o dirbtuves Lietuvoje jis patikėjo pirmojo savo „Erdmann & Rossi“ autoriui.
Garaže – retenybės
Grįžkime į Vilnių. Ekskursiją po dirbtuves mums surengęs A.Šapoka yra vaikščiojanti sovietinės technikos enciklopedija, todėl, suprantama, šiose dirbtuvėse visas dėmesys skiriamas prieškariniams sovietiniams automobiliams.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./GAZ 13 „Čaika“ |
Pats Arvydas darbinius įrankius iškeitė į dirbtuvių vadovo kėdę. Inžinieriaus profesiją turintis vadovas rūpinasi, kad visiems penkiolikai jo dirbtuvių darbuotojų būtų ką veikti.
„Pavyzdžiui, prie smulkių detalių mūsų dirbtuvėse dirba dailininkas su diplomu kišenėje. Plastikines, stiklines, gumines dalis jis pagamina taip kokybiškai, kad nuo originalo neatskirsi“, – pristatydamas vieną iš penkiolikos komandos narių pasakoja dirbtuvių vadovas.
Ekskursiją pradedame nuo garažo. Jame – dešimtys neįtikėtinai kruopščiai restauruotų sovietinių automobilių. Čia stovi pirmieji ZIS, ZIL ir GAZ markių automobiliai, gaminti tik patiems aukščiausiems Kremliaus pareigūnams. Tai labai reti modeliai. Tarkime, ZiS-102A kabrioletų buvo pagamina tik eksperimentinė serija, vos 12 vienetų. Išlikusių važiuojančių beveik nelikę. Gerai restauruotų – nėra. Išskyrus vieną. Jis stovi čia, S.Karoso restauravimo dirbtuvėse.
Beje, šio kabrioleto visos sėdynės yra trauktos oda. Arvydas pasakoja, kad to laiko limuzinuose vadovai įsitaisydavo prabangaus veliūro sėdynėse ir tik vairuotojui buvo gaminami odiniai krėslai. Jis tai kokį sausainį suvalgo, tai vandens išlieja. Tai – jo darbo vieta. Na, o kabrioletams odinės sėdynės tiko dėl galimo lietaus, jeigu būtų važiuojama atkėlus stogą.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./ZIS-102A variklis |
Šalia prabangių ir juodų it smala limuzinų stovi vienas milžiniškas universalas. Rygoje veikusioje automobilių gamykloje pagamintas GAZ-13 „Čaika“ universalo kėbulu buvo eksploatuojamas kaip sanitarinis automobilis. Ne, juo nebuvo vežiojami nusipelniusiųjų palaikai, tam buvo skirti kiti automobiliai. Nors, neatmeskime galimybės, kad koks vienas kitas valdininkas tokiame automobilyje gal ir bus numiręs…
Kiek tiksliai pro Rygos gamyklos duris išriedėjo tokių universalų – nežinoma. Rygos automobilių muziejuje esančiame archyve yra visa šūsnis dokumentų, tačiau nėra laiko juos visus studijuoti. Manoma, kad praktiškesnių GAZ-13 versijų buvo pagaminta iki penkiolikos vienetų.
Šalia limuzinų ant specialių laikiklių guli keli varikliai. Vienas jų – GAZ-51 variklio prototipas – GAZ-11. Bene populiariausio Sovietų Sąjungoje naudojamo aštuonių cilindrų variklio bandomasis modelis šiandien turi ypač didelę vertę – jo net dėti į automobilį nesinori.
Apie sovietinės technikos kokybę pašnekovas turi savo nuomonę. Pasak jo, su minimaliu inžinierių skaičiumi ir nuolat girtais gamyklos darbuotojais kitokio rezultato ir nebuvo galima pasiekti.
„Tuo metu, kai Vokietijos gamyklose dirbo dešimtys tūkstančių inžinierių, Sovietų Sąjungoje gabesni inžinieriai buvo vežami į Sibirą. Liko keletas gabesnių, tačiau vien mažas jų skaičius lėmė, kad pro gamyklos vartus riedėjo automobiliai su dideliais trūkumais“, – sako A.Šapoka.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Arvydas Šapoka, S.Karoso automobilių restauravimo dirbtuvių vadovas |
Tačiau su nuomone, kad visa sovietinė technika yra kitų vakarietiškų automobilių kopijos, specialistas nesutinka.
„Negalima taip sakyti. Visas Toljačio miesto gamyklas ir pro vartus riedančius „Žigulius“ sukurti padėjo pats „Fiat“ koncernas. O pirmasis prabangus limuzinas ZiS 101 buvo pagal užsakymą sukurtas Jungtinėse Valstijose. Fabrikas gavo nuo A iki Z Amerikoje sukurtus brėžinius, kuriuos adaptavo pagal gamyklos pajėgumus“, – sako A.Šapoka.
Mažoji kolekcija
Šiose dirbtuvėse išrikiuota ir mažųjų automobilių. Šios aštuonių automobilių kolekcijos ryškiausias egzempliorius – klasikinio „Fiat 500“ sportiškiausia versija „Abarth 695“.
Ryškiausias jo bruožas – neužsiveriantis variklio dangtis. Tai ne gamybos klaida, o inžinerinis sprendimas oru aušinamam varikliui suteikti kuo daugiau aušinimo. Baltas raumeningas mažylis apautas tikromis „semi-slick“ tipo padangomis – taip ir norisi jį išbandyti mažytėje lenktynių trasoje. Kad ir Plytinės kartodrome.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./„Abarth 695“ - sportiškiausia „Fiat 500“ versija |
Šalia jų stovi ir varžyboms skirtas VAZ 2101. Forsuotu varikliu, sportine pakaba „ginkluotas“ žiguliukas atrodo ne kaip muziejaus eksponatas, o kaip tikras lenktynininkas. Jį pagamino ilgus metus Stasio Brundzos lenktyniniais automobiliais rūpinęsis Henrikas Šilinis, šiuo metu savo talentą naudojantis šiose dirbtuvėse. Meistrai jubiliejaus proga automobilį padovanojo šeimininkui S.Karosui.
Lyg septyni fabrikai
Visi garaže esantys automobiliai stulbinamai gerai padaryti. Net ir didžiausi specialistai čia neras jokio broko. O kabrioletų stogai pasiūti taip kokybiškai, kad nebūtų gėda rodyti ir naujų „Mercedes-Benz“ inžinieriams.
„Pirmam automobiliui stogą siuvau pats. Neturėjau kito pasirinkimo – rinkoje esantys gaminiai visiškai netenkino mano reikalavimų. Todėl, į pagalbą pasikvietęs patyrusį siuvėją, darbą padariau pats. Ir iki šiol stogus gaminamės patys, viename dirbtuvių cechų“, – sako A.Šapoka.
Taip kalba pasisuko apie greta garažo esančias dirbtuves. Visi garaže stovintys automobiliai antram gyvenimui prisikėlė būtent čia. Na, teisingiau būtų sakyti „buvo prikelti“ penkiolikos profesionalų.
„Mūsų dirbtuvės – lyg septyni atskiri fabrikai. Čia mes galime padaryti neįtikėtinus dalykus. Tarkime, nuo nulio pagaminti milimetras į milimetrą originalą atitinkančias automobilio groteles. Ne šiuolaikines plastikines, bet iš plieno lankstytas, pjautas ir virintas senovinio automobilio groteles.“
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Pagal brėžinį gaminami mediniai karkasai, ant kurių lenkiamas plienas |
Į dirbtuves papuolę automobiliai restauruoti pradedami lauke įrengtoje smėliasrovėje. Čia nuo jų plieno kėbulų nuvalomos visos smalos ir rūdys. Tuomet kėbulas virinamas, dengiamas specialiomis antikorozinėmis dangomis, gruntu ir siunčiamas į dažymo kamerą.
Pačios dažymo kameros S.Karoso dirbtuvėse nėra, kreipiamasi į kaimynus. Bet pats dažymas atliekamas ne nežinomo dažytojo, o dirbtuvėse dirbančio profesionalo rankomis. Naudojami tik aukščiausios kokybės dažai ir lakas. Rezultatas – juodosios skylės spalvos dažų sluoksnis, blizgantis kaip geriausias Murano stiklas.
„Pasitaiko, automobiliai atkeliauja be tam tikrų kėbulo dalių. Tokias gaminamės patys. Randu brėžinius, gaminame medinį karkasą, lenkiame plieną. Tam reikalingi įvairūs prietaisai, kurių įsigyti sunku. Bet tai ne bėda – gaminamės patys. Kažkada dėl pinigų stygiaus negalėdami įsigyti reikiamų įrenginių, ėmėme ir pasigaminome juos patys. Veikia puikiai, naudojame iki šiol“, – apie gausybę įrengimų dirbtuvėse pasakoja jų šeimininkas.
Paklausus, kiek trunka restauruoti vieną automobilį, pašnekovas šypteli ir pateikia pavyzdį.
„Šešis prastos būklės ZIS-101 ratlankius vienas dirbtuvių specialistas restauravo keturias savaites. Ir tai ne ratlankiai su stipinais, o paprasti štampuoti plieno ratlankiai. Rodos, labai paprasta detalė, tačiau norint jos restauravimą atlikti gerai, reikia turėti labai daug kantrybės. Įsivaizduokite, kiek trunka tokie darbai kaip salono persiuvimas, variklio restauravimas...“, – sako A.Šapoka.
Šiose dirbtuvėse retkarčiais pasirodo ir lakūnas Jurgis Kairys. Meistrams yra tekę virinti jo lėktuvo rėmą, kolektorius.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Sauliaus Karoso automobilių restauravimo dirbtuvėse pagaminta elektros sistemos dalis |
Sauliaus Karoso dosjė
Saulius Karosas – lietuvių verslininkas, filantropas. Gyvena Šveicarijoje. Jis tiesiogiai arba netiesiogiai vienas bei su partneriais valdo naftos prekybos bendrovę „Western Petroleum“, Medicinos banką, „SK Impex“ įmonių grupę, „BEG International“ bei kitas įmones.
S.Karosas turi savo vardo paramos fondą, kuris remia jaunus ir talentingus Lietuvos muzikus, siekiančius profesinio meistriškumo, kultūros projektus, organizacijas, įvairius leidinius bei kt.
2012 m. paskelbtame ekonomika.lt turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše S.Karosui skirta pirmoji vieta. Jo turtas vertinamas 4 mlrd. litų.
