Ta akimirka buvo ypatinga – supratau, kad kunigas irgi žmogus. Jis turi laisvalaikį, keliauja, ilsisi ir vairuoja automobilį. Kunigo Norberto Martinkaus atveju, tokį patį kaip ir Didžiosios Britanijos karalienė – „Land Rover Defender“. Taigi, kokius automobilius vairuoja dvasininkai?
Kunigas N.Martinkus pasakoja, kad pirko „Land Rover Defender“, nes jis puikiai tinka jo darbui. Prieš tai turėtus lengvuosius automobilius jam pabodo remontuoti – nelaikė šarnyrai ir kitos pakabos dalys. Taigi, Kavarske kunigo pareigas einantis pašnekovas išsirinko 1998 metų dyzelinį rėminės konstrukcijos britišką visureigį.
Su ištikimuoju „Land Rover Defender“ kunigas Martinkus nesiskiria jau ketvirtus metus
„Tai labai racionalus pirkinys. Supratau, kad man reikalingas tvirtas, patikimas ir nebrangiai eksploatuojamas pravažus automobilis. Pasidomėjau alternatyvomis ir supratau, kad, tarkime, japoniškas „Toyota Land Cruiser“ visureigis yra ne tik gerokai brangesnis įsigyti, bet ir brangesnis remontuoti. Be to, jis gerokai sunkesnis. Maniškio visureigio plieninis rėmas dengtas aliuminio skydais, todėl jis lengvas“, – pasakoja kunigas.
Mažas svoris ir dyzelinis variklis lemia, kad „Defender“ degalų sąnaudos retai viršija 9 l/100 km. Jis puikiai ropoja per sniego pusnis ir neklimpsta pažliugusiais keliais pavasarį. Didžiausias šio automobilio trūkumas – komforto stygius. Bet komfortas kunigui nepasirodė reikalingas automobilyje, skirtame darbui.
Su ištikimuoju „Defender“ jis nesiskiria jau ketverius metus. Dvasininkas įsitikinęs, kad automobiliai tarnauja taip, kaip tu juos eksploatuoji, todėl jo automobiliui teko tik pakeisti stabdžių kaladėles ir vieną kitą pakabos detalę.
Sumokėjo grynais
„Subaru Justy“ |
Prieš ketverius metus „Subaru Vilnius“ salono duris pravėrė vyras juoda sutana. Apsidairė, priėjo prie pardavėjo ir pasakė, kad jam reikia nedidelio, ekonomiško ir nebrangaus automobilio. Tuo metu šiuos kriterijus atitiko vienintelis „Subaru“ modelis – „Justy“. Jį apžiūrėjęs kunigas iškeliavo apsvarstyti potencialaus pirkinio.
Po poros dienų jis sugrįžo į saloną ir čia pat sumokėjo prašomus 35 tūkst. Lt grynaisiais. „Mano karjeroje tai buvo vienintelis šios profesijos klientas. Pamenu, jis bendravo maloniai ir kažkokių specifinių klausimų neuždavė. Tiesą sakant, kunigas – kaip ir visi kiti klientai, niekuo neypatingas“, – pasakojo automobilį pardavęs pardavėjas.
Vyskupas su S klasės „Mercedes“
Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis kelerius metus važinėjo prabangiu S klasės „Mercedes-Benz“ limuzinu, pagamintu 2002 metais. Deja, automobilis pateko į avariją.
„Šis S klasės „Mercedes-Benz“ automobilis priklauso bažnyčiai. Jį paaukojo žmonės, todėl naudojomės tuo, ką turime. Šiuo dideliu, patogiu, tačiau labai neekonomišku automobiliu dalijomės su kolegomis. Galiu pasakyti, kad jis saugus – avarijos metu salone didelio smūgio nesijautė, o išlipę išvydome didelių pažeidimų. Šiuo metu jis stovi remonto dirbtuvėse. Jau seniai – kilo kažkokių nesusipratimų su draudimu“, – pasakojo vyskupas.
S klasės „Mercedes-Benz“ |
Po penkias parapijas keliaujantis vyskupas su kolegomis šiuo metu naudojasi 1998 m. laidos SAAB 9-5 automobiliu. Jis taip pat benzininis, todėl irgi neekonomiškas. Vyskupas apgailestavo, kad šios švediškų automobilių markės istorija baigėsi. Jam patiko, kad SAAB automobiliai yra stabilūs žvyrkelyje, patogūs ilgose kelionėse. Per metus tarnystės vyskupijoje automobilis užsirekomendavo kaip patikimas asistentas. Bet kadangi jo rida jau viršija 300 tūkst. km, svarstoma jį keisti kitu. Turbūt dyzeliniu.
„Renkantis automobilį, be jo kainos ir ekonomijos, mums svarbūs šie kriterijai – patogumas, saugumas, salono erdvė. Aptarnaujame daug parapijų, o ir į užsienį tenka važiuoti. Nesame turtinga bažnyčia, todėl apie naujus automobilius nesvajojame. Tikėtina, kad reikalingą automobilį mums paaukos parapijiečiai arba įsigysime jį naudotą iš Vakarų. Dairomės į „Toyota“ markės modelius, juos pamėgo mūsų kolegos iš kitų parapijų“, – pasakoja pašnekovas.
Troško prancūziško, įsigijo japonišką
Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios kunigas Virginijus Česnulevičius rytą spūstyje dažnai praleidžia iš šalutinio kelio važiuojančius vairuotojus ir džiaugiasi sulaukęs padėkos avarinio signalo mirksniu.
„Kaip ir religijoje, vairuojant reikia pradėti nuo savęs. Vienąkart būsi geras kitiems, kitąkart kiti bus geri tau“, – teigia kiekvieną dieną automobiliu ligonius lankantis ir į mokyklas paskaitų skaityti vykstantis kunigas.
Jis vairuoja 2007 metų „Toyota Avensis“ automobilį. Prieš tai išbandęs „Opel“ ir „Ford“ markės automobilius, lyg ir norėjo prancūziško automobilio, tačiau autoservise buvo greitai atkalbėtas. Jo profesijos žmogui ypač svarbu, kad automobilis būtų patikimas.
„Toyota Avensis“ |
Pašnekovas pasakoja, kad rečiau vairuojantiems kolegoms dažniau kyla problemų, kai automobilis sugenda ar šaltą žiemos rytą neužsiveda. Štai toje pačioje Šv.Kryžiaus atradimo bažnyčioje besidarbuojantis kolega kunigas vairuoja „Škoda“ markės automobilį, kuris vis pridaro rūpesčių.
„Prieš kiekvieną važiavimą apsvarstau, gal geriau rinktis troleibusą ar autobusą. Žinau, kad tai ekologiškesnis būdas keliauti. Tačiau daugeliu atveju automobilis yra nepamainoma susisiekimo priemonė. Tiesa, kylančios degalų kainos kelia nerimą, ypač keliaujant toliau. Tai ypač aktuali problema kolegoms, dirbantiems provincijoje“, – pasakoja kunigas.
Keliauti į užsienį jis renkasi lėktuvą ar autobusą, mat vieną sykį Varšuvoje yra pakliuvęs į nelaimę. Į jo automobilį įvažiavo kitas ir kelionę teko pabaigti dar neįpusėjus. Kilo daug nepatogumų – kaip parvykti atgal, kaip parsigabenti aplaužytą automobilį ir t.t. Nuo tol Virginijus automobiliu stengiasi toli nevažiuoti.
Beprasmybė
Ne visi kunigai mano, kad kalbėti apie automobilius yra prasminga. Štai Šv.Mikalojaus bažnyčios kunigas Medardas Čeponis mano, kad šia tema neverta aušinti burnos: „Tai tik automobilis. Taip, mes jais naudojamės, jie mums tarnauja kaip įrankis. Tačiau plėstis šia tema nenoriu – nematau prasmės.“
Vilniaus arkivyskupijoje Meno komiteto pirmininko pareigas einantis kunigas automobiliuose neįžvelgia jokio meno. Tai – viso labo funkcijai atlikti skirtas įrankis.