Sistemos „Evacuated Tube Transport“ (ETT) projektuotojai žada, kad kelionė iš Niujorko į Pekiną tokiu tuneliu užtruktų ne ilgiau nei dvi valandas. Maža to, kelionės metu nevargintų triukšmas. O kelionė kainuotų gerokai pigiau nei skrydis, kelionė įprastu traukiniu ar automobiliu. Ir greičiau nei pačiu greičiausiu lėktuvu, net jei jis – reaktyvinis.
Idėja grindžiama patentuotu išradimu, užregistruotu dar 1999 metais. Išradimas yra specialus nedidelis traukinys (maždaug automobilio dydžio keleivinė kapsulė) ant magnetinės pagalvės (angl. magnetic levitation). Tokios kapsulės judėtų ne atvira erdve, o specialiais transportiniais tuneliais, kuriuose superlaidūs magnetai ir kitos specialios konstrukcinės sąlygos leistų traukiniui išvystyti nepaprastai didelį greitį.
 |
| Et3.com nuotr./Taip galėtų atrodyti magnetinių traukinių stotis. |
Kapsules stumiančių jėgų sistema būtų integruota į tunelio infrastruktūrą, o ne į pačias kapsules. Tad iš principo pats „traukinys“ neturėtų jokių judančių (pakabos, važiuoklės) detalių, o tai gerokai sumažintų jo svorį. Iš esmės tokia transporto priemonė sklęstų, įgreitinama magnetinės jėgos. Beje, įgreitinama pavydėtinai efektyviai: didžioji dalis įsibėgėjimui skirtos energijos atgaunama stabdymo metu.
Tunelių skersmuo nebūtų didelis – planuojama, kad jis sieks ne daugiau nei 1,5 metro. Aerodinaminio pasipriešinimo sumažinimui tunelio viduje tvyrotų išretintas oras. Maždaug automobilio dydžio keleivinės kapsulės į tunelius patektų pro specialius šliuzus. Vienos tokios kapsulės svoris su keleiviais neturėtų viršyti 550 kg. Tunelyje kapsulė išvystys maždaug 6,5 tūkst. kilometrų per valandą greitį.
Tikslus maksimalus greitis priklausys nuo kelionės nuotolio ir, savaime suprantama, laiko, skirto įsibėgėjimui. Kad įsibėgėjimas nekeltų nemalonių pojūčių, maksimalus greitis būtų pasiekiamas per 3 minutes. Per tą laiką kapsulė nuskries apie 160 km. Sistemos kūrėjų įsitikinimu, sąlyginai netolimoms kelionėms turėtų pakakti ir 600 kilometrų per valandą maksimalaus greičio.
