Neseniai iš Suomijos į Lietuvą buvo atgabentas neįprastas modelis „Microcar“, kuris iš tiesų yra mopedas, varomas 49 kubinių centimetrų darbo tūrio dyzelinio „Lombardini“ variklio. Ši vos 350 kilogramų sverianti egzotiška transporto priemonė gali būti registruojama priskirant ją L6e kategorijai. Tai yra – keturratis mopedas.
Todėl šį keistą mopedo ir automobilio hibridą (kaip ir „Aixam“) galima vairuoti nuo 15 metų, neturint automobilio vairuotojo pažymėjimo.
„Ar imsimės prekybos šiomis transporto priemonėmis? Kodėl gi ne, matome perspektyvą. Tiesa, mums labai svarbi potencialių pirkėjų nuomonė apie jas“, – sako Sigitas Klimašauskas, Vilniaus pakraštyje įsikūrusios bendrovės „S&A Automotive“ bendraturtis.
Jį įkvepia Suomijos pavyzdys, kur šių Prancūzijoje pagamintų mopedų parduodama apie 800 per metus.
Geriau už įprastą mopedą
Lygindamas su įprastu mopedu, S.Klimašauskas vardina ir daugiau šios transporto priemonės privalumų: galima važinėti ištisus metus bet kokiomis oro sąlygomis. Jis yra gerokai saugesnis už mopedą, nes yra labiau pastebimas transporto sraute, turi stiprią rėminę konstrukciją ir saugos oro pagalvę. Ir, skirtingai nei dviratis mopedas, turi atbulinę pavarą.
 |
| Mindaugo Griniaus nuotr./„Mircrocar“ – mopedas ar automobilis? |
„Juo galima patogiai važiuoti dviese. Bagažinė, lyginant su paties automobilio dydžiu, tikrai labai erdvi“, – lenkė pirštus S.Klimašauskas. Joje net ir turintys įvairiausių laisvalaikio pomėgių gali sutalpinti savo amuniciją. Pavyzdžiui, Suomijoje populiaraus sporto – ledo ritulio – aprangos komplektą ir lazdą arba žirgo balną.
Anot šiais mopedais prekiaujančios suomių bendrovės „MopoAuto Center“ vadovo Jukka Aho, šioje šalyje tokias transporto priemones dažnai renkasi tie, kurie jau buvo su įprastu mopedu pakliuvę į eismo įvykį ir suprato, koks nedidelis yra žingsnis iki nelaimės.
„Nupirkę tokią transporto priemonę vaikams, tėvai investuoja į savo laisvą laiką, mat nebereikia atžalų vežioti į būrelius. 15 metų sulaukę paaugliai jau gali visur nuvažiuoti patys ir net tėvus parvežti iš vakarėlio“, – kalbėjo suomis.
Kaina verčia iš koto
Nesiginčiju dėl šio mopedo praktiškumo ir privalumų, tačiau ar jo kaina neišvers iš koto? Atrodo, gali išversti.
Suomijoje su mokesčiais jis kainuoja nuo 11 iki 18 tūkstančių eurų. Panaši kaina turėtų būti ir Lietuvoje. Žinant, jog pigiausių šio mopedo versijų suomiai praktiškai neperka, populiariausia versija turėtų kainuoti apie 50 tūkstančių litų.
„Technologiškai yra sudėtinga pagaminti vos 350 kilogramų sveriantį keturratį, tam reikia naudoti brangias medžiagas, be to, jų per metus pagaminama vos 8 tūkstančiai vienetų“, – didelę kainą aiškina J.Aho.
Jo manymu, tie, kuriuos gąsdina didelė pradinė kaina, turėtų įvertinti tai, jog po kelerių metų eksploatacijos tokius keturračius mopedus nesunkiai galima parduoti už pusę kainos. Mažai forsuoti „Lombardini“ varikliai pasižymi ilgaamžiškumu ir patvarumu. Beje, norintieji lygiai taip pat gali ieškoti naudotų keturračių mopedų.
Taigi, kaip važiuoja ši neįprasta ir mūsų keliuose dar nematyta transporto priemonė?
Kaip važiuoja kelyje?
GAZAS.LT turėjo išskirtinę progą išmėginti šį vienintelį Lietuvoje mopedą, „aprengtą“ automobilio rūbais ir dar Suomijoje „apautą“ dygliuotomis žieminėmis padangomis.
Įsitaisyti prie vairo ne sunkiau nei kituose panašaus dydžio automobiliuose. Pavarų dėžė – variatorius, turintis tris režimus, skirtus važiuoti pirmyn, atgal ir neutralų. Prieš įjungiant norimą režimą, svirtį reikia kiek spustelėti žemyn.
 |
| Mindaugo Griniaus nuotr./„Mircrocar“ – mopedas ar automobilis? |
Pasukus užvedimo raktelį, saloną užlieja dyzelinio variklio klegesys. „Microcar“ tikrai nepavadinsi tyliu ir net garso aparatūra čia menkai tegelbsti. Po valandos važiavimo išjungęs variklį net nustebau, kaip tylu aplinkui.
Su dviejų cilindrų, 6 AG pajėgumo varikliu, šis mopedas pasiekia maksimalų 45 kilometrų per valandą greitį. Tiesa, mano bandytoje suomiškoje versijoje buvo kiek pakoreguoti variatoriaus ribotuvai ir pavyko pasiekti 52 kilometrų greitį.
Apie šio mopedo valdymo savybes spręsti sunku, nes važiuojant tokiu gana mažu greičiu bet kuris automobilis kelyje nekelia didesnių problemų. Galime pasikliauti nebent kolegų suomių iš žurnalo „Technikaamailm“ vertinimais, kurie „Microcar“ valdymą įvertino geriausiai iš 4 panašios paskirties keturračių.
Tiesa, netrukau įvertinti, jog žvarbią balandžio dieną salono šildymas veikia puikiai, o erdvi ir gana ilga bagažinė suteikia daugiau saugumo jausmo smūgio į galą atveju.
Didesnis greitis – geriau
Tikėtina, kad mūsų auksarankiai meistrai taip patobulintų „Microcar“ variatorių, kad jis be vargo pasiektų 60 km/val. ir didesnį greitį.
„Tuo tarpu mūsų policija labai griežtai baustų, jeigu nustatytų, kad mopedas žymiia viršija gamintojo deklaruojamą maksimalų greitį“, – sako J.Aho.
Tačiau važinėjant mieste akivaizdu, kad maksimalus 45 kilometrų per valandą greitis yra per mažas ir bendrame eismo sraute tampi kliuviniu greičiau važiuojantiems.
Beje, vos išvažiavęs į gatvę, kaipmat sulaukiau policijos patrulių dėmesio, nes ant „Microcar“ priekio nėra valstybinio numerio ženklo. Tik įtikinęs pareigūnus, kad čia ne automobilis ir kad mopedams antras valstybinis numeris nebūtinas, galėjau važiuoti toliau.
Išvažiavus į užmiestį, labiausiai baugu iš galo atlekiančių mašinų – juk važiuoji bent dvigubai lėčiau nei jos. Tačiau ant „Microcar“ galo užlipdytas didelis trikampis ženklas iš tolo atkreipia kitų vairuotojų dėmesį.
 |
| Mindaugo Griniaus nuotr./„Mircrocar“ – mopedas ar automobilis? |
17 litrų talpos degalų bako turėtų užtekti nuvažiuoti 420 kilometrų, nes šis keturratis mopedas vidutiniškai naudoja 4 litrus dyzelino. Gamintojai netgi deklaruoja, jog įmanoma pasiekti 2,9 litro degalų vidurkį. Tiktai klausimas – kaip? Tikriausiai – vos prisiliečiant prie akceleratoriaus pedalo ir važiuojant kokiu 30 km/val. greičiu.
Atrodo, kad realios sąnaudos neturėtų būti itin mažos, nes, skirtingai nei automobilis, šis keturratis mopedas beveik nerieda laisva rida. Vos tik nukėlei koją nuo akceleratoriaus pedalo, jis tuoj pat pradeda stoti. Įspūdis toks, jog stabdžio pedalas šiam negreitam aparatui iš viso nelabai reikalingas.
Ar toks keturratis mopedas gali tapti populiarus Lietuvoje? Ne vienerius metus panašios paskirties transporto priemonėmis „Aixam“ Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Keturciklis“ vadovas Ričardas Bartuškevičius mano, kad tai labai nelengva verslo niša.
„Labai sunku, tai daugiau žaidimas, nes kainos nelietuviškos, o valstybės politika ir mokesčiai visiškai neskatina tokių mašinų pirkimo“, – mano jis. Per du pastaruosius metus Lietuvoje buvo parduoti tik 2 „Aixam“.
