Kurie labiau teisūs? Kas labiausiai erzina abi puses? GAZAS.LT diskusijoje – žinomas dainininkas, „Yamaha Drag Star Classic“ važinėjantis Jeronimas Milius ir Kelių eismo taisyklių besilaikantis, uoliai ne tik vairuotojų, bet ir pareigūnų pažeidimus fiksuojantis „Ford Focus“ vairuotojas Andrius.
GAZAS.LT: Šį pavasarį į gatves ir kelius išriedėjo 36,7 tūkstančio šalyje registruotų motociklų ir beveik 18 tūkstančių mopedų. Tokių transporto priemonių kiekis Lietuvoje kasmet sparčiai auga (dar prieš porą metų mopedų buvo tik 11 tūkstančių) Faktas, kad motociklai niekur nedings ir automobilių vairuotojai su tuo turi susitaikyti. Kas labiausiai jus erzina, Andriau?
Andrius: Didžiausią baimę eismo dalyviams kelia vadinamosios „britvos“ – lengvi, greiti ir galingi motociklai. Jų savininkai, mano manymu, – nesveiki greičio ir adrenalino fanatikai. Patys matome, kokiu greičiu jie skrieja gatvėmis. Tebūnie, jie turi patirties, tačiau gatvėje jie tiesiog negali to daryti. Policija ir miestų savivaldybės turi išnaudoti visas turimas vaizdo stebėjimo priemones, tokius pažeidėjus fiksuoti ir bausti. Prieš vadinamųjų „čioperių“ vairuotojus neturiu nieko prieš, jie važinėja gana tvarkingai, tik erzina jų skleidžiamas didelis garsas.
Jeronimas: Važiuodamas motociklu, turi dukart atidžiau stebėti kelią ir, lyg šachmatininkas, numatyti, kaip elgsis kiti eismo dalyviai. Didžiausia bėda, kad mašinų vairuotojai mūsų nepastebi. Sėdėdami savo metalinėje dėžutėje jie jaučiasi saugūs. Štai, važiuodamas į šį mūsų susitikimą vos nepatyriau pirmos savo avarijos. Gedimino prospekte visureigis staiga nusprendė apsisukti kirsdamas dvigubą ištisinę liniją. Man teko staigiai stabdyti, čiuožiau tai į vieną, tai į kitą pusę. Jeigu būčiau važiavęs ne vienas, o su mergina, tikrai būčiau griuvęs.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Motociklo ir automobilio vairuotojai – Jeronimas Milius ir Andrius |
Kai pradėjau važinėti motociklu, ir sėdėdamas prie automobilio vairo, pradėjau labiau kreipti dėmesį į motociklus.
Andrius: Pažiūrėjus į „britvininkų“ važiavimą, susimąstai, ar jie iš viso turi savisaugos instinktą. Manau, kad neretai gali būti kažko pavartoję - alkoholio ar narkotikų. Nes paprastai žmonės taip nesielgia. Akivaizdu, kad policininkai pro pirštus žiūri į taisykles pažeidžiančius ir apsvaigusius motociklininkus ir turi tam savo pasiteisinimų.
Mano nuomone, dabar egzistuojanti vaizdo stebėjimo ir pažeidimų fiksavimo sistema Vilniaus gatvėse yra pinigų plovimas. Joks pažeidėjas negali dingti nepastebėtas. Informacinės technologijos ir vaizdo sistemos šiuo metu gali labai daug, geras pavyzdys yra Londonas, bene labiausiai pasaulyje stebimas miestas. Žinodami, kad bus nustatyti ir nubausti „britvininkai“ nebelakstytų miestų gatvėmis. Taip būtų pasirūpinta tiek pačiais jais, tiek kitais eismo dalyviais ir pėsčiaisiais.
GAZAS.LT: Atrodo, daugiausiai vairuotojų nepasitenkinimo kelia būtent „britvininkai“ . Tačiau tai tik viena motociklais važinėjančiųjų rūšis. Pažįstu daug rimtų verslininkų, įmonių vadovų, važinėjančių motociklais. Net maestro Gintaras Rinkevičius po darbų retkarčiais sėda ant „Yamaha V-Max“ .
Jeronimas: Taip, visiškai sutinku. Negalima dėl kai kurių nutrūktgalvių mesti kaltinimų visiems tiems 37 tūkstančiams žmonių Lietuvoje, kurie važinėja motociklais. Pats aš nesu didelis greičio mėgėjas, man malonus pats važiavimo procesas: neviršijant leistino greičio, nekovojant su vėjo pasipriešinimu, bet mėgaujantis vaizdais ir gamta.
Tai tiesiog būdas atsipalaiduoti, išvalyti galvą nuo pašalinių minčių. Valandą pasivažinėjęs motociklu, jaučiuosi lyg pamiegojęs, pailsėjęs.
Andrius: Aš taip pat puikiai pailsiu, kai važinėju dviračiu. Persėdęs nuo automobilio prie dviračio, taip pat pastebiu, kad mašinų vairuotojai nepastebi kitokių, mažesnių transporto priemonių.
GAZAS.LT: Būtent. Kiekvienas, prieš aklai gindamas savo poziciją, turėtų suprasti, kad vos išlipęs iš automobilio jis tampa pėsčiuoju. Ar savaitgalį persėdęs iš automobilio ant motociklo, pereina į priešų stovyklą? Be to, kiekvienas motociklu juk nevažinėja ištisus metus, vadinasi, turi ir mašiną. Tad ar priešprieša tarp šių dviejų stovyklų nėra pernelyg išpūsta?
Jeronimas: Aš taip manau. Nepriklausau jokiam klubui. Buvimas „baikeriu“ – tarsi gyvenimo būdas, o aš esu dainininkas. Tai mano gyvenimo būdas. Tiesa, šiuo metu motociklas yra mano vienintelė transporto priemonė.
Andrius: Nors nesu didelis motociklų gerbėjas, kai automobiliu stoviu spūstyje, visada stengiuosi palikti vietos motociklams pravažiuoti. Kai kurie mašinų vairuotojai, matyt, pavydėdami motociklininkams manevringumo, stengiasi juos blokuoti ar trukdo pravažiuoti. Tokio dalyko tikrai nepateisinu.
GAZAS.LT: Tai kas labiausiai automobilių vairuotojams trukdo pastebėti motociklus, o šiems – būti matomiems?
Jeronimas: Pagrindinė bėda – vairuotojų išsiblaškymas. Jie, sėdėdami prie vairo veikia velnias žino ką: kalba telefonu, plepa su keleiviais, junginėja radiją ar net lūpas dažosi. Dažniau žiūrėkite į veidrodėlius. Reikia įvertinti, kad motociklas gali važiuoti greičiau, o sustoti jam prireiks gerokai daugiau laiko nei automobiliui. Be to, kai kurie pėstieji taip drąsiai ir užtikrintai žengia į gatvę, kad net nesupranta, jog žmogui sustoti visai nereikia laiko ir pastangų, o motociklui – tai užtrunka.
Andrius: Motociklus pastebėti labiausiai trukdo jų greitis. Jeigu toks atlekia 230 kilometrų per valandą greičiu – kaip jį pastebėti? Patarimas vienas – nelakstykite, ir būsite pastebėti.
Be to, vairuotojui, pamačiusiam iš paskos dideliu greičiu atlekiantį motociklą, nereikia nervintis, blaškytis, staigiai manevruoti ar keisti eismo juostą Tai gali sukelti avariją. Niekas – nei mašinos, nei motociklo vairuotojas – nenori bėdų ir nemalonumų. Tad važiuokite kaip važiavę, o motociklo vairuotojas pats pasirinks savo trajektoriją.
