Viskas būtų aišku ir paprasta, jeigu tai būtų Vokietijos gamintojo produktas – ditirambai kriokliais šniokštų iš visų pusių! O dabar...! Lietuvos automobilių ekspertams iškilo dilema – ar verta burnas aušinti ir plunksnas laužyti dėl išsišokėlio nuo Tekančiosios Saulės šalies krantų? Kaip įvertinti naujoko išvaizdą? Spuoguotas – inkštyruotas paauglys? Keistuolis – nevykėlis?
„Nissan“ pardavimų specialistai nuo pat pradžių matyt galvojo priešingai – „Juke“ išvaizdą kūrusiems „Nissan Design Europe“ dizaineriams buvo tiesiog aprašytas įsivaizduojamas būsimasis pirkėjas ir ... suteikta kūrybos laisvė. Dizainerius aišku tai labai nudžiugino!
Ir 2009 metais pristatytasis koncepcinis „Nissan Qazana“ džiugino savo netikėtais, gal kiek drąsiais sprendimais – lyg ir klasikinėmis, gal net antikvarinėmis linijomis, keistokomis, tačiau veržliomis proporcijomis. Koncepcinis automobilis tikrai nebuvo panašus į jau paruoštą serijinei gamybai. Tačiau – serijinis „Juke“ – beveik nesiskiria nuo savo koncepcijos. Japonijos gamintojams buvo reikalingas proveržis, todėl kubiečio Alfonso E. Albaisa kuruojama dizainerių grupė gamybai paruošė vos vos “žemiškesnį” projektą.
 |
| Gamintojo nuotr./„Nissan Juke“ |
Ar mažylis – „Juke“ – mažiausias „crossover‘is“ Nissan padidinto pravažumo automobilių gamoje, užkariaus pirkėjų širdis ir pakartos vyresniojo brolio „Qashqai“ sėkmę?. Ar paseks naujokui išdidžiai pakelta galva pražingsniuoti jau pramintu takučiu į lietuvaičių širdis (ir pinigines) – pasakyti nepaprastai sunku. Lietuvos automobilistai vis dar dairosi į kaimynų kiemus, bijodami tapti „baltomis varnomis“ ar išreikšti savo individualumą. Todėl yra didžiulė tikimybė, kad ekstravagantiškas (bet tik iš pirmo žvilgsnio), bjaurus (kam tie boružės sparneliai ant kapoto uždėti?) ir japoniškas (tikras lietuvis važiuoja tik su vokiškais vežimais) – atgrasins daugelį Nemuno krašto automobilistų prabalsuoti išsišokėlio naudai savo piniginių turiniu. Tačiau, aš asmeniškai, neabejoju, kad Europoje naujoko pardavimai tikrai bus nemenki.
Neįprastas dizainas – tai tik pirmasis žingsnis į naujoko pažinimą... Gamintojai pristatinėdami „Juke“, žadėjo daug technologinių naujovių. Tai ir individualus sukimo momento prievadas kiekvienam ratui – atsisakant diferencialų ir naudojant elektronikos valdomas daugiadiskes frikcines movas, ir akseleratoriaus, klimato kontrolės, bei vairo mechanizmo darbo režimų nustatymą skystųjų kristalų monitoriuje prietaisų konsolėje, ir akselerometrą – kaip Formulės 1 TV transliacijose, nurodančiose išilgines bei skersines perkrovas, veikiančias automobilį judėjimo metu.
Bandomiesiems važiavimams, Lietuvoje buvo pristatytas automobilis su 1.6 litrų darbinio tūrio turbininiu varikliu (190 AG / 5600 aps/min, 240 Nm /2000–5400 aps.min), bet su mechanine pavarų dėže, ir... tik priekiniais varomais ratais. Labai gaila, bet visais keturiais ratais varomas „Juke“ bus tik su galingiausiu benzininiu varikliu ir automatine, tiksliau – variatorine, transmisija. Nors automobilio pristatymuose ir primygtinai pažymima, jog tai ne bekelei skirtas traktorius, o lengvasis, miesto automobilis, kuriam visi keturi varomieji ratai skirti – tik vairavimo saugumui užtikrinti, norėtųsi, kad saugiai galima būtų jaustis visuose modifikacijose, ne tik galingiausioje.
Kalbant apie vairavimo malonumus – reiktų pažymėti tam tikras išlygas. Visų pirma – teko išbandyti tik galingiausią, benzininį variklį. Kaip elgiasi „Juke“ su mažiau galingu 1.6 darbinio tūrio benzininiu varikliu, kurio galingumas siekia tik 117 AG , o sukimo momentas tik 158 Nm – nuspėti sunku. Lengviau prognozuoti dyzelinio agregato polėkius – nors variklio galia ir nėra per daug įspūdinga – 110 AG, bet 240 Nm sukimo momentas leidžia prognozuoti, jog šis variantas bus tikras vijurkas miesto gatvėse ir užmiesčio greitkeliuose.
Išlygos apimtų taip pat ir pakabos darbą. „Nissan“ inžinieriai, galines pakabas sikomplektavo skirtingas: su galingiausiais varikliais – daugiasvirtę , o su silpnesniais – torsioninę. Kuo ir kaip skiriasi jų eksploatacija, manau pavyks sužinoti atsiradus silpnesnių variklių modeliams. Kalbant apie daugiasvirtės galinės pakabos darbą (kartu ir priekinės, vienodos visoms modifikacijoms, be abejo), galima ją pagirti. Tai labai lengvai valdomas ir puikiai ant kelio stovintis, paklusnus ir manevringas automobiliukas. Tiesa, vairavimo režimams artėjant prie ekstremalių, atsiranda padidinto pasukamumo momentas, kuris nepatyrusį vairuotoją privers sulėtinti važiavimo tempą.
Kalbant apie komfortą – čia matyt galima pritaikyti liaudies posakį – „daugiau greičio – mažiau duobių“ . Važiuojant iš lėto, pakaba kruopščiai perduoda visus kelio nelygumus vairuotojo ir keleivių penktiesiems atramos taškams, ir atvirkščiai – puikiai viską suniveliuoja, padidinus, važiavimo tempą. Važiuojant magistraliniais keliais, vairuotojui nereikia per daug įsitempti, norint suvaldyti Juke. Atvirkščiai – galima tiesiog mėgautis ramia kelione.
 |
| Gamintojo nuotr./„Nissan Juke“ |
Pradėjus kalbą apie komfortą, matyt pats metas aptarti ir „Juke“ saloną. Nors Juke kurtas naudojant naujosios „Micra“ platformą, dydžiu jis labiau artimas „Note“, už kurį net 74 mm platesnis. Todėl vietos už vairo ir šalia sėdintiems – į valias. Kiek prastesnis vaizdas galinėje sėdynėje. Jeigu vairuotojo ūgis kiek viršys statistinį vidurkį, už jo sėdinčiam tokia pat ūgio keleiviui, ilga kelionė tikrai nebus pati maloniausia. Reiktų pagirti ir variklio skyriaus garso izoliaciją. Variklis pasigirsdavo tik jam pasiekus 3000 apsisukimų per minutę ribą. O štai ratų arkos galėtų būti ir geriau izoliuotos – padangų šnarėjimas ar, tuo labiau, važiuojant žvyrkeliu, akmenukų kaukšėjimas sudaro gan nemalonų garsinį foną.
Bet – kaip sako liaudies išmintis – „jeigu nepatinka automobilio keliami triukšmai – pasigarsink radijo imtuvą“. Laimei „Juke“ komplektuojamas su gana aukšto lygio garso sistema, kuri leidžia pasidžiaugti muzika ilgesnėse kelionėse, arba nuobodžiaujant miesto kamščiuose.
Dar vienas malonus akcentas – centrinėje konsolėje mygtukai turi dvigubas funkcijas: perjungus į klimato kontrolės režimą – jie atlieka temperatūros ir apipūtimo reguliavimo funkcijas, paspaudus „D–Mode“ mygtuką – tie patys mygtukai keičia, apšvietimo spalvą ir... funkcijas! Tais pačiais mygtukais ir rankenėlėmis jau galima reguliuoti variklio ir vairo parametrus. Paprasta ir patogu.
Taip pat reiktų paminėti, jog be akselerometro, apatiniame centrinės konsolės ekrane (jų yra viso 2) galima matyti važiavimo ekonomiškumo statistinius duomenis, ir kiekvienas gali pasirinkti – kas jam naudingiausia – paskutinių 5 variklio paleidimų, paskutinių 5 dienų, ar. paskutinių 5 savaičių duomenys. Tiesa – norint suvaldyti šiuos duomenis – jau reikia pasėdėti ir pasistudijuoti sistemą. Prisipažinsiu – „apčiuopom“ visų funkcijų nesuradau.
Kalbant apie automobilio ekonomiškumą – užmiesčio greitkelyje judant 110 km/h greičiu pavyko pasiekti 5,2 Ltr/100 km ( deklaruojami 5,5 Ltr/100 km ) kuro suvartojimą. Įvertinant, jog tai visgi padidinto pravažumo, aukštas automobilis, kurio variklio galia gali siekti beveik porą šimtų kumelių – labai neprastas rodiklis. Jeigu būti sąžiningam – gavus automobilį, jo vidutinių sąnaudų indikatorius rodė 11,7 Ltr/100km. Grąžinant ( bendrai nuvažiuota virš 300 km) šis skaičius buvo nukritęs ik 9,6 Ltr/100km. Įvertinant, kad magistralėmis nuvažiuota ne daugiau nei 100 km, o visi kiti susukti po Vilniaus kamščius, ir tikrai ne pačiais ekonomiškiausiais režimais – galima teigti, jog deklaruojamos sąnaudos mieste – 9,1 ltr./100 km – tikrai realus skaičius.
 |
| Gamintojo nuotr./„Nissan Juke“ |
Grįžtant prie šio straipsnio pradžios – taigi kaip įsivaizdavo „Nissan“ pardavimų vadovai būsimus ( jau ir esamus ) „Juke“ pirkėjus? Pasivažinėjus ir įvertinus visus „už“ ir visus „prieš“ – galima teigti, kad „Juke“ skirtas ryškiems, gyvenimo džiaugsmus nuolatos vertinantiems žmonėms. Juke gali būti ir studentiškas „joycar‘as“ ir ramus šeimyninis automobilis, skirtas vaikučiams po mokyklėles ir būrelius išvežioti. Moterys turėtų įvertinti daug puikių šio automobilio bruožų: tai ir lengvą valdymą, manevringumą, aukštą sėdėseną – viskas kas vyksta aplinkui – puikiai matosi, pakankamą prošvaisą – 18 cm, todėl šaligatvio borteliai, parkuojantis, nėra jau tokie baisūs... O jeigu tai dar ir visais ratais varomas automobilis – jis turėtų atnešti daug džiaugsmo savo šeimininkams.
Na o vyrams su šiuo automobiliu, bent jau iš pradžių, gali būti kiek sunkiau – tol kol neapsipras su valiūkiška (nesinorėtų vartoti nuvalkiotų epitetų – moteriška arba seksualia) išvaizda. Matyt kiekvienam stipriosios lyties atstovui vertėtų pačiam įvertinti dinamines „Juke“ galimybes, tada ginčytini išvaizdos niuansai tikrai nebevaidins lemiamos rolės pasirinkimui.
