Septintąjį dešimtmetį automobilių pramonėje vyko ženklūs technologiniai pokyčiai. Automobilio gale įmontuoti varikliai ir galiniais ratais varomi automobiliai tapo nepopuliarūs. „Renault“ taip pat nusprendė kurti tik priekiniais ratais varomus nodelius. Sėkmingų „Renault 8“ ir „Renault 10“ įpėdinis „Renault 12“ buvo pristatytas 1969 m. rudenį Paryžiaus automobilių parodoje. Tuo metu, kai buvo pradėta „Renault 12“ modelio prekyba, Maroko dykumose vyko sportinės versijos „Renault 12 Gordini“ bandymai.
 |
| „Renault 12 Gordini“ sukako 40 metų |
Sportinės versijos gamybos „receptas“ buvo nesudėtingas. Atsisakyta nereikalingų elementų, įmontuota penkių pavarų transmisija iš „Renault 16 TS“, visi keturi ratai buvo su stabdžių diskais, radialinės 13-colių padangos 155 R13. Dėka dvigubo Weber 45 DCOE karbiuratoriaus, keturių cilindrų 807-20, 113 AG, 6250 r.p.m. variklio, 980 kg sveriantis automobilis galėjo išvystyti 185 km/h greitį. 100 km/h greitį „Renault 12 Gordini“ pasiekdavo per 9,5 s – tuomet vos keli sportiniai automobiliai su dviejų litrų varikliais gebėjo tą padaryti. Iš esmės, tik keturių durų „Renault 12 Gordini“ korpusas priminė gamykloje gaminamą „Renault 12“, kuris buvo varomas 1,3 l, 54 AG varikliu.
Išankstinė „Renault 12 Gordini“ premjera įvyko 1970 m. birželio 18 - 19 d. „Paul Ricard“ trasoje. Dėka sėkmingų „Renault 8 Gordini“ pergalių, naujasis modelis pritraukė minią žiūrovų. Automobilis pasirodė puikiai. Svarbiausia, jog pavyko įrodyti jo aukštą saugumo lygį bei ženkliai geresnes vairavimo ir važiavimo savybes.
Pagrindinis „Renault 12 Gordini“ pristatymas vyko Paryžiaus automobilių parodoje 1970 m. Modelis buvo sutiktas entuziastingai. Žurnalas „L'Equipe“ įvertino šį modelį „Exceptionelle sur la route“, t.y. - unikaliu. Kiti žiniasklaidos atsiliepimai apie „Renault 12 Gordini“ taip pat buvo labai palankūs.
„Renault 12 Gordini“ gamyba buvo pradėta 1970 m. spalio mėn., iki tų metų pabaigos buvo pagaminti 65 automobiliai. Pirmieji 127 automobiliai buvo rezervuoti išskirtinai tik vairuotojams, dalyvavusiems „Renault Cup“. Modelį buvo galima įsigyti už 16 250 Prancūzijos frankų, vėliau kaina pakilo iki 20 600. Palyginimui „Renault 12“ kainavo 13 900 Prancūzijos frankų, o sportinė A 110 1300 - beveik 29 000.
Puikios „Renault 12 Gordini“ važiavimo savybės ir prieinama automobilio kaina sąlygojo, kad modelio paklausa pranoko visus lūkesčius. Automobilį greitai pripažino tiek profesionalai, tiek paprasti vairuotojai. 1971 m. buvo pagaminti 2225 vnt. „Renault 12 Gordini“, 1972 m. – 743 vnt., 1973 m. – 884 vnt. Flins gamykloje 1974 m. buvo pagaminti 5188 vnt. populiaraus modelio automobilių. Į standartinę „Renault 12 Gordini“ komlektaciją įėjo tachometras, saugos diržai, sportinės sėdynės, bet papildomai mokėti reikėjo už priekinį ir galinį bamperį. Pirkėjai galėjo rinktis iš keturių spalvų – baltos, raudonos, geltonos ir populiariausios ryškiai mėlynos „Bleu France 418“. Sportinę išvaizdą pabrėždavo privalomos dvi dekoratyvinės juostos ant šio modelio automobilių korpuso.
Visoje automobilizmo istorijoje buvo tik keletas modelių, dalyvavusių tiek daug ralių ir lenktynių, kiek teko sudalyvauti „Renault 12 Gordini“. Bernard Darniche, Jean-Pierre Nicolas, Henri Pescarolo, Jean-Pierre Beltoise, Jean-Luc Therier, Jean Ragnotti, Guy Fréquelin, Michele Mouton, „Formulėje 1“ lenktyniavę Patrick Tambay ir Didier Pironi – tarpe žymiausių lenktynininkų, kurie lenktyniavo su „Renault 12 Gordini“. 1971 m. automobiliui FIA suteikė teisė dalyvauti „Group 2“. 1971 rugpjūtį „Renault 12 Gordini“ važiavo Haute-Marne ralio trasoje. Didžiausią pasiekimą lenktyniaudami su šiuo modeliu pasiekė broliai Claude ir Bernard Marreau, 1971 m. gruodį pasiekę rekordą Afrikos „Algiers - Cape Town“ ralio trasoje, kurią jie įveikė per 8 dienas, 22 val. ir 18 min.
 |
| „Renault 12 Gordini“ sukako 40 metų |
Jean-Pierre Nicolas ir Jean Todt, važiuodami su „Renault 12 Gordini“ pralenkė žymiai galingesniais automobiliais važiavusius varžovus ir laimėjo sudėtingą „Tour de Reunion“. Jean-Pierre Nicolas 1973 m. laimėjo ir žiemos „Neige et Glace“ ralį. Jean Ragnotti, važiavęs su „Renault 12 Gordini“, buvo penkioliktas bendroje klasifikacijoje „Monte Carlo“ ralyje. Tūkstančius lenktynių laimėjusį „Renault 12 Gordini“ septinto dešimtmečio viduryje pakeitė „17 Gordini“ kupe ir „Renault 5 Alpine“. Paskutinė pergalė su „Renault 12 Gordini“ buvo pasiekta „Rally de Dieppe“ 1979 m.
Centrinės ir Rytų Europos šalių automobilių sporte „Renault 12 Gordini“ vaidmuo taip pat buvo ypatingas. Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Jugoslavijos geriausi lenktynininkai ne kartą sėdo už „Renault 12 Gordini“ vairo. 1974 m. birželį lenkų Krupa / Landsberg komanda užėmė antrąją vietą bendroje klasifikacijoje 34-ame Lenkijos ralyje. Metais vėliau bulgaras Czubrikow su „Renault 12 Gordini“ tapo „Group 2“ lyderiu. Vėliau šias varžybas laimėjo jugoslavas Jovica Palikovic, taip pat važiavęs su „Renault 12 Gordini“. Šis modelis buvo nepralenkiamas ir Bulgarijos „Golden Sands“ ralyje 1974 m. – ant podiumo pirmos vietos pakylos stovėjo daugkartinis čempionas Attilla Ferjancz ir jo pilotas Jeno Zsemberi. Šie pavyzdžiai – tik keletas iš daugelio, kuriuos galima vardinti kalbant apie išskirtinę sportinio „Renault 12 Gordini“ modelio istoriją.
