1990 m. pasirodžiusi pirmoji „Clio“ karta iš karto tapo hitu, o modelio populiarumas niekada neišblėso. Po dvidešimt dvejų metų, per kuriuos pagaminta daugiau nei 11 mln. jo vienetų, „mažas automobilis su didelio automobilio privalumais“ išlaiko tvirtas favorito pozicijas tarp pirkėjų. Kokia šio modelio sėkmės paslaptis? „Clio“ yra patogus, universalus ir saugus, o jo surinkimo kokybė ir įrangos lygis leidžia išlikti segmento lyderiu.
Gamintojo nuotr./Pirmosios kartos „Renault Clio 16 S“, 1991 m. |
1990 m. „Clio“ pakeitė populiarųjį „Renault 5“ mažų automobilių segmente, bet buvo priskirtas aukštesnio lygio modeliams. Itin didelę naudą „Clio“ kūrime turėjo patirtis gaminant „Renault 19“. Aerodinamika, erdvus salonas (turint galvoje, kad tai vos 3,71 m ilgio modelis), naujausi varikliai ir nuostabus valdymas – visos šios savybės atitiko didesnių automobilių privalumus. Dizainas traukė pirkėjus, o apdovanojimai buvo ne už kalnų – jau 1991 m. „Clio“ suteiktas „Metų automobilio“ titulas. Tai buvo pagrindinė vertė, padėjusi „Clio“ konkuruoti su „Peugeot 205“, „Citroën AX“, „Fiat Uno“, „Opel Corsa“, „Ford Fiesta“ ir kitais automobiliais.
Netrukus „Clio“ tapo viso segmento etalonu. Standartinėje „RT 1.7“ versijoje buvo įrengtos nuotoliniu būdu užrakinamos durys ir bagažinė, elektra valdomi langai, reguliuojamo aukščio saugos diržai automobilio priekyje. Be to, papildomai siūloma pasirinkti ABS (stabdžių antiblokavimo sistemą). Po „RL“, „RN“ bei „RT“ versijų pasirodė sportiškesni modeliai: „Clio S“, „Clio 16V“ (1991 m.) ir „Clio Williams 2.0 16V“ (1993 m.), o vėliau pristatyti ir „Be-Bop“ bei „Chipie“ variantai.
Gamintojo nuotr./Pirmosios kartos „Renault Clio Baccara“, 1991 m. |
„Clio Baccara“ (1991 m.) prilygo didesniems automobiliams, nes turėjo dar niekad segmente nematytą standartinės įrangos gausą: dviejų atspalvių odines sėdynes, riešutmedžio pavarų svirtį, reguliuojamą vairuotojo sėdynę, oro kondicionierių, ant vairo sumontuotus garso sistemos valdymo mygtukus ir vairo stiprintuvą. Be jokių abejonių, tai buvo pats geriausias segmento automobilis. Šios įrangos įdiegimas buvo drąsus žingsnis, tačiau 1995 m. „Renault“ žengė dar toliau, sukurdama elektrinę „Clio“ versiją, kuri pristatė „naujo tipo automobilizmą“. Mažaug 50 šių modelių buvo siūlomi bandomiesiems „Praxitèle“ programos važiavimams, kurie vyko 1997 m. Prancūzijos mieste Saint-Quentin-en-Yvelines.
„Clio“ buvo lošimas, kuris pasiteisino – 1998 m. 4 mln. „Clio“ modelių buvo gaminami septyniose valstybėse.
„Clio II“ buvo pristatytas 1998 m., siekiant pasiūlyti „dar daugiau didelio automobilio privalumų“. Tik 6 cm ilgesnis už savo pirmtaką modelis buvo dar saugesnis – turėjo ABS, standartiškai visiems modeliams montuojamas naujas oro pagalves vairuotojui ir keleiviui, be to, kaip papildomą įrangą buvo galima rinktis šonines saugos pagalves. Vairo stiprintuvas buvo standartinės įrangos dalis. Be 1,2, 1,4 ir 1,6 litrų darbinio tūrio benzininių variklių pasiūlytas ir naujas 1,9 l dyzelinis variklis. Visi jie pasižymėjo mažesnėmis kuro sąnaudomis ir CO2 emisijomis (atitiko „Euro 3“ reikalavimus) bei teikė dar daugiau malonumo vairuojant.
Gamintojo nuotr./„RenaultSport Clio V6“, 1998 m. |
2000-ieji yra įsiminti metai automobilių gerbėjams. Tuomet „Renault Sport“ pateikė dvi staigmenas. Buvo sukurtas „Clio 2.0 16V Renault Sport“, viliojęs greičio mėgėjus galingu 172 AG varikliu ir išskirtiniu stabilumu kelyje. Dar po kelių mėnesių dėmesį atkreipė „Clio V6 24V“ su ypač galingu V6 230 AG varikliu, sumontuotu tiesiai už vairuotojo vietos.
2001 m., pagaminus daugiau nei 1,9 mln. modelių, buvo visapusiškai pakeistas „Clio II“ stilius. Išorės dizainas tapo dinamiškesnis, o salonas dar kokybiškesnis. Taip pat pristatytas naujas variklis – tiesioginio įpurškimo („Common Rail“) „K9K“ 1,5 l dCi turbodyzelinis agregatas. Be kitų naujų funkcijų buvo įdiegtas avarinio stabdymo pagalbininkas (angl. Emergency Brake Assist), dvigubi priekiniai žibintai, pirotechniniai saugos diržai, reguliuojamas oro kondicionierius bei lietaus ir šviesos jutikliai.
„Clio III“ rinkoje pasirodė 2005 m., o „Clio II“ buvo toliau parduodamas „Clio Campus“ pavadinimu. Naujosios kartos automobilis buvo ilgesnis (3,99 m) ir dar patogesnis, nes turėjo penkias pilno dydžio vietas. Clio III turėjo didžiausią įstiklintą plotą iš visų segmento automobilių ir tai salonui suteikė ypatingai daug šviesos. Nepaisant to, garso izoliacija buvo puiki. Taip pat tai buvo pirmasis automobilis šiame segmente, turėjęs laisvų rankų įrangą, o kai kuriose versijose buvo montuojami parkavimo sensoriai bei reguliuojamas oro kondicionierius.
Kuriant „Clio III“, didelis dėmesys buvo kreipiamas vairavimo malonumui. Jo pakaba buvo paremta „Mégane II“ modelyje naudota sistema ir užtikrino išskirtinį važiavimo komfortą ir stabilumą kelyje. Buvo galima rinktis iš šešių variklių – trijų benzininių ir trijų dyzelinių. 2007 m. buvo pristatytas pirmasis šiame segmente mažo darbinio tūrio variklis su kompresoriumi – „TCe 100“. Saugumo atžvilgiu „Clio III“ neturėjo sau lygių – tai pirmasis segmento automobilis, gavęs penkių žvaigždučių įvertinimą „Euro NCAP“ smūgių testuose bei turintis geriausią savo klasėje stabdžių sistemą (ABS su elektroninio stabdymo jėgos paskirstymo (EBD) ir avarinio stabdymo pagalbininko (EBA) sistemomis) su papildomai pasirenkama elektroninio stabilumo programa (ESP). 2006 m. „Clio III“ antrą kartą gavo geriausio metų automobilio titulą – tai unikalus pasiekimas.
2006 m. pasirodė „Clio Renault Sport“, kuris iš karto buvo pripažintas išskirtiniu sportiniu automobiliu. 2008 m. „Clio“ šventė savo 18-ąjį gimtadienį ir ta proga buvo pranešta apie pirmąją universalo (Estate) versiją, o antrajame etape pridėta „Carminat TomTom“ navigacijos sistema.