„Jį dievina ir seras Richardas Bransonas“, – apie garsiojo britų milijardieriaus simpatijas futuristinei, tačiau Europos keliais jau senokai riedančiai olandiškai vizijai prasitaria jos autorius, Delfto universiteto (Olandija) aerokosminių konstrukcijų inžinerijos profesorius, pirmasis olandų astronautas Wubbo Ockelsas.
Prašmatniu 11,5 mln. svarų (maždaug 46 mln. litų) vertės limuzinu, kuris sveria tik 1500 kg, žavisi ne tik pirmojo pasaulyje kosmoso uosto savininkas. „Mūsų projektu domisi Las Vegasas, taip pat Dubajus, Abu Dabis ir, žinoma, Olandija, - pasakoja V. Ockelsas.
Manoma, kad jau ne vieną mėnesį Vakarų Europos keliais riedantis „Superbus“ taps greita ir patogia alternatyva greitiesiems traukiniams. Kodėl? Pirmiausiai todėl, kad savo keleivius tokia transporto priemonė galės vežti ne iš stoties į stotį, o nuo durų iki durų.
Maksimalus superautobuso greitis – 250 km/h. Įprastiems autobusams Lietuvoje leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 100 km/h (automagistralėse), ne didesniu kaip 90 km/h greičiu (greitkeliuose), ne didesniu kaip 80 km/h greičiu (keliuose su asfalto ar betono danga), ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (kituose keliuose). Ką veikti su papildomais 150 km/h?
V. Ockelso vizijoje – specialūs superautobusams skirti greitkeliai. „Tačiau „Superbus“ nėra tik greitaeigė transporto priemonė, kuria galima labai patogiai ir supergreitai nusigauti iš taško A į tašką B, - atkreipia dėmesį koncepcijos autorius. – Superautobusai sėkmingai važiuoja įprastais keliais ir gatvėmis, įprastu greičiu.“
„Viešasis transportas privalo būti nuostabus ir išskirtinis, - įsitikinusi vyriausioji superautobuso dizainerė, buvusi „Formulės-1“ aerodinamikos specialistė Antonia Terzi. – Tam, kad galvotumėte: „Taip, aš turiu automobilį, bet šiandien aš ketinu pasivažinėti superautobusu!“
 |
| Gamintojo nuotr./„Superbus“ |
Dar daugiau, superautobuso ratus suka elektros energija – tokia buvo A. Terzi vizijos ašis. Baterijų energijos pakanka nuvažiuoti 200 km. Toliau – „pitstopas“, auto ir moto lenktynių pasaulio žargonu reiškiantis techninį sustojimą, kurio metu papildomos degalų atsargos ir keičiamos padangos. Tik krauti baterijų čia nereikia – tiesiog ištraukti išeikvotas ir jų vieton įstatyti naujas. Tik tiek.
„Mane įkvėpė mintis, jog tai turi būti ekologiška visiškai naujo viešojo transporto tipo koncepcija, - tvirtina A. Terzi.
Moteris „Superbus“ suprojektavo su hidrauline pakaba – autobuso kėbulas, važiuojant dideliu greičiu, nusileidžia į 7 cm aukštį nuo kelio paviršiaus, tačiau važiuojant įprastai keliais, įprastu greičiu, atstumas nuo kelio paviršiaus iki kėbulo padidinamas iki 43 cm.
Dar vienas įspūdingai atrodantis technologinis sprendimas – autobuso vairavimas taip pat ir galiniais ratais. Tad tokiam monstrui apsisukti pakanka 24 metrų skersmens aikštelės.
Šį mėnesį įspūdingąjį autobusą išbandė ir garsusis R. Bransonas. 61-erių verslininkas savo tinklaraštyje pasidalijo įspūdžiais ir neslėpė manąs, jog vieną dieną superautobusai nukonkuruos keleivinius traukinius, o lemiamas jų privalumas – tokia transporto priemonė keliauja traukinio greičiu, tačiau nėra „pririšta“ prie bėgių, gali pasukti kur panorėjus ir keleivius pageidaujamu adresu atvežti iki pat durų.
„Tiesiog norėjau sukurti kažką seksualaus, kažką tokio, kas leistų pasijusti galingai būnant jo viduje, o labiausiai – kažką tokio, kas galėtų lenktyniauti su lengvaisiais automobiliais“, – neslepia projekto autorius V. Ockelsas. Ką ir besakyti – kaip turėsite progos įsitikinti vaizdo siužete, keleiviai autobuso salone prisisega pačiais tikriausiais sportiniais saugos diržais!
Jis tikisi, jog reguliariai kursuoti įprastais keliais superautobusai pradės jau per artimiausius penkerius metus.
