Rugsėjo mėnesį tokia galimybė nusišypsojo ir man. Į dviejų dienų turą pakvietė „Nokia “ direktorius Baltijos šalims Antti Holopainenas. Užuot daug pasakojęs apie netrukus pasirodysiantį super „smartfouną“ NOKIA N9, Antti valiūkiškai mirktelėjo: „bandysime prasukti „Porsche Carrera 911 4S” ratus ir įkaitinti padangas“.
Mano didelei nuostabai, šis suomių verslininkas yra puikus sportinių automobilių pilotas. Vokietijos kalnuotų vingiuotų keliukų posūkiuose, važiuodamas iš paskos Antti, ir uosdamas įkaitusių stabdžių kvapą, kaskart prisimindavau M.Hakkineno, M.Hirvoneno ar H.Kovalaineno viražus. Užbėgdamas įvykiams už akių, prisipažinsiu, kad dvi dienos, praleistos su kolegomis ir „Porsche travel club“ vairavimo instruktoriais, buvo pačios geriausios šiais metais.
Kaip nusakyti vairavimo malonumą?
Rašant apie superautomobilius, galima rinktis du kelius. Pirmas – tai techninė analizė, variklių gama, kuro suvartojimas, važiuoklės naujovės, neįtikėtina septynių pavarų automatine dėžė PDK, dizainas ir pan.
Rašyti apie „Porsche 911” dizainą nėra jokios prasmės, nes tai – laiko patikrinta klasika. Juo labiau, kad net ir Frankfurte pasirodęs atnaujintas modelis pasikeitė labai nedaug.
Todėl svarbiausias dalykas – tai pojūčiai, kuriais mėgaujiesi pamiršęs ir variklio darbinį tūrį, kuro sąnaudas ir netgi greičio apribojimus (daugelyje Vokietijos greitkelių apribojimų nėra).
„Porsche“ vairavimo malonumas – tai sportiška žema sėdėsena, už nugaros riaumojantis „boxer“ tipo 3,6 l (385 AG) variklis, be galo seksualus prietaisų skydelis ir valdymo konsolė su pačiu stipriausiu dirgikliu – mygtuku „S“ (galima šifruoti „suaugusiems“, bet vairuotojai kažkodėl mano, kad tai – „sportinis“ režimas).
Kelionės pradžia – vieno iš „Porsche“ gamyklos administracinių pastatų uždaras kiemas netoli Štutgarto, Ludwigsburge. „Pritūpę“ prie asfalto čia mūsų jau laukia 12 gražuolių: vienas limuzinas „Porsche Panamera“ (3,6 l/V6) bei “Porsche Carrera 911 4S” – kabrioletai ir kupė.
Toks vaizdas labai kaitina kraują. Daugelis apsiriboja trumpu „vau“, o man nutįsta seilė. Antti, pamatęs lengvai abstulbusius žurnalistus (keliavome kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis), juokais nusprendžia, kad „tikslas jau pasiektas“ – automobiliai (tiksliau, pilna aikštelė „paršiukų“) apžavėjo dar nespėjus pasukti spynelėje raktelio.
Pašėlę vairavimo instruktoriai ir jų perspėjimai
Pašėlusi kelionė prasideda draudimais fotografuoti gamyklos teritorijoje ir profilaktiniais įspėjimais: kaip sėdėti prie vairo, nepamiršti kelių eismo taisyklių reikalavimų, iškart nespausti akceleratoriaus iki dugno, kad spėtum perprasti „Porsche“ charakterį.
Pasirašę sutartis, trumpai susipažįstame su automobilio valdymu. Daugeliui niežti nagai iškart paspausti mygtuką „S“ arba išbandyti dar sportiškesnį režimą „S plius“. Bet vienas iš kelionės instruktorių – garbaus amžiaus, žilsterėjęs, šiltas ir jaukus Rolfas iškart perspėja: nė nebandykite, nes tuomet negalios kasko draudimas! “S plius” atjungia visas saugos sistemas, kurių prifarširuotas sportiškasis „Porsce 911” ir skirtas tik profesionalams. Prisipažinsiu – po tokių perspėjimų vairuoti 100 tūkst. eurų kainuojantį automobilį buvo kiek nedrąsu.
Dar vienas įspėjimas: prie „Porsche 911” vairo sėdantiems pirmą kartą – posūkius „kirsti“ itin atsargiai, nes žemo profilio sportinės padangos gali neatlaikyti smūgio į šaligatvio bortelį, švelniai tariant. Iš tiesų, vos pasiekęs pirmąjį kelių voratinklį, suvokiau, kad Rolfas buvo teisus. Automobilio nosis, lyginant su galine, gerokai išplatėjančia, „raumeninga“ dalimi, atrodo kiek trumpesnė. Todėl pavojus nukirsti kliūtį galu, važiuojant dideliu tempu, yra visai realus. Laimei, niekam taip nenutiko. Tik suomis Anttis vis pasijuokaudavo, kad, pagauti įkarščio, siauruose kalnų keliukuose mes kartais „pjauname žolę galiniu ratu“ arba kertame vidurio liniją.
Antrąją dieną, važiuodamas paskui grupės vadovą, „Porsche“ vairavimo instruktorių Rolfą, pastebėjau, kad ir jis kartais padaro tokią nedidelę nuodėmę. Tik, skirtingai nuo mūsų, į šeštą dešimtį kopiantis vokietis kalnų vingiuose visai nesinaudojo stabdžiais. Štai čia tai stebuklas. Spėliojome: gal tuos keliukus jau atmintinai išmokęs, tad žino, kuris posūkis 90 laipsnių, o kuris 270…
Kai jau buvome nuvažiavę bent 500 km ir įgijome Rolfo pasitikėjimą, jis pakeitė plokštelę. „Plius“ režimu neleido važiuoti, bet naudotis „S“ privalumais galėjome į valias.
„Šitas puikus automobilis pagamintas tam, kad juo važiuotum, o ne stabdytum“, – šmaikštavo vokietis. „Todėl, atsisėdę prie vairo, nežiūrėkite į spidometrą. Jei leidžia kelių eismo taisyklės, tiesiog spauskite ir mėgaukitės tiksliu vairavimu“.
Rolfas prisipažino, kad su viena verslininkų grupe automagistrale yra važiavęs 300 km/val greičiu.
Mūsų „kreiserinis“ greitis, kai vairuoji automobilį be didesnių pastangų jį „sugaudyti“ ar sustabdyti į trečią juostą staiga įlindus lėtesniam esimo dalyviui, siekė 220 km/val. Žinoma, tokiu automobiliu važiuoti dar 40 km/val greičiau, jei kelias apytuštis, o galvoje turi smegenų – vienas juokas.
Pojūčiai
Rolfas visiškai teisus. „Porsche“ variklio garsas skamba kaip muzika. Viliojančiai, agresyviai, bet harmoningai. Maestro Donatas Katkus, grojantis skalbimo mašiniomis ar motociklais, galėtų jau pereiti ir prie „Porsche“. Solidus garsas! Ir visai nesinori pakelti automobilio stogo net ir važiuojant itin greitai, nes pojūčių iškart sumažėja.
Tiesa, automatinė pavarų dėžė PDK (su dviguba sankaba, be abejo), jei važiuosite įprastu režimu, starte kiek vangoka. Norint šauti iš vietos, reikia pedalą minti labai smagiai. Tiesa, automobiliui pajudėjus, viskas susitvarko, akceleratorius klauso kiekvieno krustelėjimo, o pavarų dėžė nedaro bereikalingų judesių. Važiavimo komfortas – stulbinamas, greičio nesijaučia nei tiesiojoje, nei nuvažiavimuose nuo automagistralių.
Prasidėjus posūkiams persijungiame sportinį režimą. Malonumo – dvigubai daugiau. Tiesa, „pritūpus“ automobiliui ir sustandėjus važiuoklei, kelio nelygumai jaučiami, kartais ir nelabai maloniai. Bet stabilumas posūkiuose ir aukštesniais sūkiais dirbantis variklis, žymiai jautresnis greičio pedalas atperka viską!
Turbūt didžiausias malonumas – po linkio kalnų kelyje, kai greitis sumažėja iki mažiausio įmanomo, išvažiuojant iš posūkio užminti greičio pedalą iki dugno. Užminti, ir neatleisti, kol leidžia kelio sąlygos. Pasakyti, kad automobilis maloniai prispaudžia prie sėdynės būtų banalu. „Porsche“ tiesiog susilieja su vairuotoju, variklio staugimas (beje, visai nevarginantis) galynėjasi su tolydžio stiprėjančiu vėjo švilpimu (man teko vairuoti kabrioletą, iki 100 km/val įsibėgėjančtį per 4,9 sek). O pirmuosius greičio šuolius sklandžiai važiuoklei perduodanti pavarų dežė PDK priverčia variklį tiesiog šaudyti per dvigubą duslintuvą. Nesu skridęs į kosmosą, bet kartais apima jausmas, kad esi be penkių minučių kosmonautas, įsibėgėjantis pakilimo taku.
Kas per velns ta „Panamera“
Paakintas kolegų, porą šimtų kilometrų pavažiavau ir limuzinu „Panamera“, jau pamėgtu ir Lietuvos verslininkų bei krepšinio žvaigždžių. Dideliam nustebimui, šis, gerokai didesnis automobilis, kurio variklis, suprantama, nebe gale, kaip „Porsche 911”, nesugadino įspūdžio. „Panamera” nėra vangi!
Veikiau atvirkščiai. Bet kuris „Porche 911” fanas, ieškodamas itin komfortabilaus keturviečio tolimoms kelionėms, gali drąsiai rinktis „Panamerą“. Mano bandytas silpnesnis (300 AG, 3,6 l) variklio varomas modelis nuo sportiškųjų 911 bent jau kalnų keliuose atsiliko labai nedaug. Valdymas – itin patogus, ergonomiška – be priekaištų. Vienintelis trūkumas, kurį pastebėjau – tai itin prastas matomumas pro galinį stiklą. Visa kita – „perfect“. Puikus konkurentas vokiečių pamėgtiems Mercedes – Benz CLS ar Audi A7: kupė elegancija ir sportiškumas, sedano komfortas ir prabangus interjeras, būdingas visiems „Porsche“.
P.S. Kaip manote, ar temperamentingas suomis Antti pasiekė savo tikslą ir prasuko „Porsche 911” ratus? Buvau liudininkas, viename posūkyje jam pavyko tai padaryti, pagaliau išgirdome padangų cyptelėjimą. Tačiau recepto neišduosiu. Antraip tektų pridėti ir prierašą: „tik nebandykite to daryti namuose, visi filme parodyti kadrai yra išgalvoti, o faktų sutapimas yra atsitiktinis“.
