„Yeti“ nėra naujiena, jis pristatytas dar 2009 metų Ženevos automobilių parodoje. Praėjus lygiai dvejiems metams jau galime patvirtinti, kad modelis pirkėjų palankumą įgijo ir tapo antru populiariausiu „Škoda“ automobiliu po „Octavia“. Taigi, koks tas sėkmės receptas?
 |
| Gamintojo nuotr./„Škoda Yeti“ yra tarsi šveicariškas peiliukas tarp automobilių |
Sukurtas ant plačiai VW grupėje naudojamos vidutinio dydžio platformos (ją naudoja „VW Golf“, „Audi A3“ ir t.t.), jis savo dydžiu gali būti lyginamas su kitais mažesniais padidinto pravažumo automobiliais – „Nissan Qashqai“, „VW Tiguan“ ar „Dacia Duster“. Tai vienas sparčiausiai augančių segmentų Europos naujų automobilių rinkoje, taigi ir konkurencija nemaža. Skanaus pyrago kąsnio nori visi.
Kuom „Yeti“ skiriasi iš visų? Neabejotinai dėl jo dizaino. Skirtingai nei konkurentai, jis neatrodo kaip „parketinis“ visureigis. Pakankamai grubių formų kėbulas išryškintas juodo plastiko priekiniais ir galiniais buferiais su aliuminio (imitacijos) apsaugomis. Jos vargiai apsaugos nuo pakelėje pasitaikančių kliūčių, bet rimtumo neabejotinai prideda. Prideda ir pasitikėjimo šiuo automobiliu.
Pridėkime tai, kad mūsų bandytas automobilis turėjo visų keturių varomųjų ratų sistemą, pasitikėjimas juo dar išaugo. Kaip ir visi kiti keturių varomųjų ratų „Škoda“ modeliai, „Yeti“ turi „Haldex“ inžinierių sukurtą sistemą. Jos sensoriai kiekvieną akimirką matuoja visų ratų sukimosi greitį ir prasisukus priekiniams įjungia vieną arba abu galinius ratus. Važiuojant normaliu režimu visa galia perduodama priekiniams ratams. Tikroje bekelėje ši sistema sunkiai susitvarkytų, bet tai reikalingas kompromisas norint turėti nedideles degalų sąnaudas.
Trumpai apie variklį. Dviejų litrų TDI turbodyzelinis variklis mums puikiai žinomas iš kitų VW grupės automobilių – pradedant „Golf“ ir baigiant „Superb“. Be jokios abejonės, jis yra geriausias pasirinkimas iš visų „Yeti“ siūlomų variklių. Būdamas gana galingas ir dinamiškas, jis nesiskundžia dideliu apetitu degalams. Važiuojant ramiai gali užtekti ir šešių litrų degalų, o važiuojant pakankamai dinamiškai nepakils virš aštuonių litrų šimtui kilometrų.
Nors labai norėjosi išbandyti automatinę DSG transmisiją, mūsų automobilis buvo su mechanine pavarų dėže. Gal ir gerai – galingo dyzelinio variklio ir mechaninės pavarų dėžės derinys mus kažkuo žavi. Geras sukimo momentas „nuo apačios“ leidžia pavaras junginėti tingiai ir džiaugtis gera dinamika.
Kaip jis važiuoja – kietai ar minkštai? Geras klausimas. Sunku papasakoti – „Yeti“ važiavimo kokybė tokia dalykiška. Išlaikyta. Jis ne minkštas – jis vokiškas, tikslus, malonus. Bet ir ne kietas – kelio nelygumai ir pavasarinės duobės jaučiamos, bet streso nesukelia. Yra tekę važiuoti automobiliais, kurie įpuolę į duobę apie tai vairuotojui praneša dideliu trenksmu, smūgiais į vairą ir pedalus. „Yeti“ susitvarko geriau. Žymiai geriau.
Vertinti jo kaip visureigio nesiimsime. Visų pirma neturėjome progos juo pasitaškyti purvinose balose, visų antra, nemanome, kad jis skirtas tokioms kliūtims.
 |
| Gamintojo nuotr./„Škoda Yeti“ yra tarsi šveicariškas peiliukas tarp automobilių |
Paaiškinsime, kuo čia dėtas šveicariškas peiliukas. Kalbėsime apie „Yeti“ interjerą. Jame – viskas ko reikia. Prietaisai išdėstyti ypač patogiai, jų valdymas nekomplikuotas.
Visame automobilio interjere, tiek salone, tiek bagažinėje, gausu gerai apgalvotų sprendimų. Tarkime, duryse telpa didelis vandens butelis, „skraidantiems“ daiktams įtaisytos tvirtinimo gumelės. Bagažinėje abiejuose šonuose sumontuoti strypai su kabliukais leidžia pirkinių maišus prikabinti ir saugiai parsivežti namo. Mums, turbūt ir jums, ne kartą teko prekybos centre pirktus maisto produktus perpakuoti parvykus namo – jie išsibarsto visoje bagažinėje. Maža smulkmena - kabliukas - išsprendžia labai įkyrią problemą.
Vežant didelius krovinius patiks galinių sėdynių sulankstymo sistema. Visos trys sėdynės gali būti sulankstytos patraukus virveles, pasiekiamas iš bagažinės. Viens du trys ir bagažinės tūris padidėja kelis kartus. Patogu, nors ir ne taip genialu, kaip „Opel Zafira“ sėdynių susilankstymo šou.
Mums ypač patiko vienas, sakykime, prabangos elementas. Tai per visą stogo plotą besidriekiantis panoraminis stoglangis. Ech, būtų mūsų valia – siūlytumėm jį kiekvieno automobilio bazinėje komplektacijoje. Dienos metu pro jį sklindanti šviesa yra itin maloni. Tai – mūsų nuomonė. Gal kažkam labiau patinka maksimaliai užtamsinti langai...
Gal tik radijo imtuvas mums pasitaikė kiek komplikuotas – prisilietimui jautrus ekranas ne visad reagavo į mūsų prisilietimus. Nors grotuvas „suvalgys“ net šešis kompaktinius diskus, išsirinkti, kurį groti – tikra painiava. Taip pat nesuprantama, kodėl mygtukas „Phone“ atlieka tik garso sumažinimo funkciją ir nieko daugiau – nebuvo paprasčiau jo pavadinti tiesiog „Mute“?
Apibendrinant, ką galime pasakyti apie automobilį kuriame mums nepatiko tik radijo imtuvas? „Simply Clever“ sako čekai. Mes pritariam.
