Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2010 06 08

Tipiškas drausmingas vairuotojas – 40–55 metų vyras iš miesto

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos ir draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, tipiškas drausmingiausias vairuotojas yra 40–55 metų vyras, vidutiniškai turintis 26 metų vairavimo stažą ir gyvenantis mieste, teigiama išplatintame pranešime.
Vairuotojas
Vairuotojas / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.
Temos: 1 Lietuva

Šį portretą pavyko nupiešti nustačius pačius drausmingiausius vairuotojus, turinčius nepriekaištingą šešerių metų vairavimo istoriją. „PZU Lietuva“ juos atrinko iš beveik 50 000 vairuotojų, kurie šiemet sudarė naują transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis. Iš jų atsitiktinės atrankos keliu buvo atrinkta 50 kandidatų, kurių istoriją nuo 2002 metų papildomai įvertino policija. Šiandien 30 drausmingiausių vairuotojų, kurie neturėjo jokių nusižengimų, buvo apdovanoti ir tapo pavyzdžiu visiems eismo dalyviams.

Prieš dvejus metus įsigaliojus naujai tvarkai, įvykus smulkiems eismo įvykiams, nebereikia kviesti pareigūnų, todėl didelė dalis tokių įvykių neregistruojami policijoje. Dėl šios priežasties vairuotojų istorija buvo vertinama bendromis policijos ir draudikų pastangomis.

„PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus Sigito Žutauto teigimu, šie duomenys paneigė mitą, kad drausmingiausieji vairuotojai gyvena mažesniuose miesteliuose ir retai važinėja. „Mažiausiai eismo įvykių sukelia tie vairuotojai, kurie laikosi Kelių eismo taisyklių, nepriklausomai nuo to, kaip dažnai vairuoja. Kalbėdami su šiandien apdovanotais vairuotojais, įsitikinome, kad jokios drausmingo vairavimo paslapties nėra. Pagarba kitiems eismo dalyviams, atidumas ir vairavimo patirtis gali padėti išvengti skaudžių nelaimių kelyje“, – pažymi S.Žutautas.

Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, eismo saugumas kelyje daugiausia priklauso nuo transporto priemonių vairuotojų sąmoningumo, atsakomybės ir vairavimo kultūros. „Dėl vairuotojų netinkamų veiksmų kelyje įvyksta apie 75 proc. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Daugeliui jaunų žmonių, sėdus prie vairo, vertėtų tinkamai įvertinti savo maksimalizmą ir saviraiškos būdą demonstruojant vairavimo gebėjimus. Net ir menkiausia klaida kelyje gali brangiai kainuoti“, – pažymi G.Aliksandravičius.

Policijos duomenimis, kasdien Lietuvos keliuose fiksuojama daugiau nei tūkstantis Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kasmet įvyksta apie 4 tūkst. eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužeidžiami žmonės, ir daugiau kaip 20 tūkst. techninių eismo įvykių, kuriuose apgadinamos transporto priemonės. Tačiau, apdovanojimų rengėjų teigimu, yra ir tokių vairuotojų, kurie kasdien vairuodami automobilį nenusižengė jau daugelį metų. Tikimasi, kad šių vairuotojų pavyzdys įkvėps kitus eismo dalyvius tapti drausmingesniais ir padės ugdyti vairavimo kultūrą šalyje.

Draudikų teigimu, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pradėjus draudimo bendrovėms teikti asmenų draudimo informaciją pagal visas dabar turimas ir anksčiau turėtas draudėjo transporto priemones, vairuotojų istoriją galima įvertinti objektyviau. Anksčiau žmogui įsigijus naują automobilį, draudimo istorija buvo skaičiuojama iš naujo. Dabar galima įvertinti žmogaus drausmingumą per visą jo vairavimo laikotarpį. Tai vairuotojams duoda ir finansinės naudos – „PZU Lietuva“ vertinimu, dėl to draudimo kaina sumažėjo vidutiniškai 10–20 procentų.

2010 m. sausio–kovo mėn. draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ išmokėjo 9,8 mln. litų pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo (TPVCA) draudimo sutartis.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos