Pirmasis bandymuose naudotas automobilis – 2006-ųjų „Škoda Octavia“ su 1,9 l darbinio tūrio TDI varikliu, nuvažiavusiu 130 tūkst. km. VGTU specialistams prijungus reikiamus daviklius, automobiliu ant matavimo stendo važiuota 50 km/h greičiu. Rezultatai gali pasirodyti keisti. Automobilio borto kompiuteris rodė 5,4 l vidutines degalų sąnaudas 100 km, tuo tarpu VGTU įranga tikino, kad tokiu režimu važiuodama „Škoda“ vartoja 6,4 l/100 km. Tai – beveik 16 proc. paklaida.
Tokį patį bandymą pakartojus važiuojant 90 km/h greičiu, borto kompiuterio paklaida išliko panaši – 17,5 proc. Šis rodė 4,7 l/100 km, kai skaitiklis – 5,7 l/100 km.
Analogiškas bandymas buvo atliktas ir su 1,6 l darbinio tūrio benzininį variklį turinčiu „SEAT Leon“. Šio kilometražas – 50 tūkst. km. Važiuojant miesto režimu, 50 km/h, borto kompiuteris rodė 7,9 l/100 km degalų sąnaudas, tuo tarpu VGTU skaitiklis – 8,8 l/100 km. Prie užmiestyje įprasto 90 km/h greičio borto kompiuteris rodė 7,5 l/100 km, o VGTU skaitiklis – 8,3 l/100 km. Abiem atvejais automobilio kompiuteris rodė apie 10 proc. sumažintas degalų sąnaudas.
Didžiausia staigmena „Ne vienas kelyje“ vedėjų laukė išbandžius daugiau nei 200 tūkst. km nuvažiavusį penktos kartos „Volkswagen Golf“. „Mieste“ jo borto kompiuteris rodė net 24 proc. mažesnį dyzelino suvartojimą, nei jis buvo iš tikrųjų, o „užmiestyje“ klaidino 22 proc.
Kita vertus, borto kompiuterio „melavimas“ – dalykas, kuriuo pasižymi visi automobiliai. Borto kompiuterio ekrane atvaizduojamas degalų sąnaudų skaičius yra apskaičiuojamas matematiškai – jis nevertina padangų būklės, variklio nusidėvėjimo, oro pasipriešinimo ir kitų veiksnių. Tad kompiuteris parodo tik orientacines degalų sąnaudas, priklausančias nuo variklio purkštukų darbo.
Norint tikslių degalų sąnaudų, reikia pripildyti pilną baką degalų, važiuojant stebėti automobilio kilometražo pokytį ir, nuvažiavus kažkokį atstumą, vėl užpildyti degalų baką. Tai – tiksliausias šiuo metu žinomas degalų sąnaudų matavimo testas.