Dėl ko žmonės taip domisi, kokia informacija slypi po automobilio valstybiniu numeriu, identifikavimo (VIN kodu) ar transporto priemonės registracijos liudijimo numeriais? Pasak „Regitros“ IT departamento direktoriaus Vytauto Jasiulevičiaus, tam yra keletas priežasčių.
„Be rimtos apklausos sunku tiksliai pasakyti, bet spėju, kad paieška daugiausia naudojasi Lietuvos gyventojai, norintys pirkti kelių transporto priemonę. Greičiausiai dėl tos pačios priežasties dažni lankytojai – baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, kazachai, tadžikai, moldavai, prieš kelerius metus itin intensyviai ėmė lankytis Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos muitinės. Pagal IP adresus sprendžiame, kad sulaukiame nemažai užklausų ir iš kitų kraštų“, – pasakoja V. Jasiulevičius.
Naudojasi ir užsienyje
Gausi lankytojų grupė – Europos Sąjungos (ES) ir kitos Vakarų Europos šalys. „Pavyzdžiui, nemažai užklausų sistema sulaukia iš Danijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, taip pat Norvegijos – pasakoja V. Jasiulevičius. – Galbūt, tie, kas savo ar pasiskolintu transportu išvyksta į šias šalis, tikrinasi, koks gi jo valdomos transporto priemonės statusas, ar ji neišregistruota. Jeigu išregistruota – vadinasi, važinėjasi nelegaliai. Išregistravus transporto priemonę, jos valstybinius numerius pripažįstame negrąžintais ir jie tampa negaliojančiais. Tokia informacija patenka ir į Šengeno informacinę sistemą, o ant visų Šengeno išorės sienų vyksta kontrolė. Tokiais atvejais, tikrinant valstybinius numerius, pareigūnai mato, kuris numeris nėra galiojantis“.
Transporto priemonių paieškos internete paslaugą „Regitra“ teikia jau aštuonetą metų. „Pradėjome 2005–aisiais, Lietuvai jau įstojus į Europos Sąjungą, – prisimena „Regitros“ IT departamento vadovas, buvęs vienas iš šio projekto iniciatorių. – O idėja dar senesnė – atsinešta 2002–aisiais atėjus dirbti į „Regitrą“. Mintis sutvirtėjo po apsilankymo Rygoje: mūsų kolegos Latvijoje CSDD („Regitros“ analogas) tokią sistemą jau turėjo ir netgi pardavinėjo jos informaciją – siunti žinutę mobiliuoju telefonu ir gauni atsakymą apie kelių transporto priemonės būseną ir panašiai. Mes kažkokio stebuklo nesukūrėme, dviračio neišradinėjome. Tokią paiešką turi Nyderlandai, Švedija, kai kurios kitos šalys.“
Lankomumas auga
Dėl ko Lietuvai reikėjo kurti elektroninę paiešką? „Įstoję į ES turėjome ne rečiau kaip kartą per mėnesį analogiškas tarnybas užsienyje informuoti apie kelių transporto priemonių perregistravimus. Be to, kartais gaudavome pranešimus apie areštuotų transporto priemonių perregistravimo kitose šalyse atvejus. Buvo visokių minčių, kaip palengvinti pasitikrinimo procesą, ypač galvojant apie tas šalis, kurios nėra Europos transporto priemonių ir vairuotojų pažymėjimų informacinė sistemos EUCARIS naudotojos. Pagalvojome, kad būtų gerai sudaryti galimybę jiems patiems pasitikrinti. Rezultatas – apie 600 tūkst. užklausų jau per pirmuosius metus. Populiarumas augo ir todėl, kad išplatinome informaciją apie sistemą kolegoms užsienyje: gerbiami kolegos, štai yra tokia galimybė pasitikrinti, matyti transporto priemonių statusą, jei yra apribojimai (tai labai svarbu!) – matysite ir juos. Tai gyva duomenų bazė“, – pasakoja V. Jasiulevičius.
IT departamento vadovas prisimena, kad po kelerių metų internetinių užklausų sistemai skaičius išaugo net iki 2 mln. 200 tūkstančių, tačiau tai privertė ne tik nudžiugti, bet ir susirūpinti: pastebėta, kad iš tų pačių adresų automatiškai, tiesiog naudojantis programinėmis priemonėmis, generuojami dideli užklausų kiekiai. Tada transporto priemonių paieškos sistema buvo patobulinta – pridėtas kodas, kurį lankytojas mato ekrane ir turi įvesti ranka. Prieš keletą metų atsakymai į užklausas papildyti informacija apie privalomosios techninės apžiūros ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimą, t.y. ta informacija, kuri svarbi sprendžiant, ar transporto priemonę galima naudoti pagal jos paskirtį – dalyvauti eisme.
„Regitros“ duomenimis, 2012 m. transporto priemonių paieška internete sulaukė beveik 2,5 mln. užklausų.
