Tačiau spalio 10 d. Seimo nariai Gintaras Vaičekauskas, Kęstutis Glaveckas, Juozas Baublys ir Jonas Liesys užregistravo siūlymą keisti du „Saugaus eismo automobilių keliais“ įstatymo straipsnius. Jų tikslas – padidinti leistiną alkoholio tolerancijos normą iki 0,5 promilės. Taip pat panaikinti „nulinę“ toleranciją motociklų ir keturračių vairuotojams.
Tiesa, už pakartotinį vairavimą išgėrus, šie seimūnai jau siūlo taikyti nulinės tolerancijos principą.
Tokie pasiūlymai sukėlė didelį rezonansą. Viena vairuotojų dalis pritarė argumentui, kad Lietuvoje turi būti tokia riba, kaip didesnėje dalyje Europos šalių. O kita, įvertinusi šį pasiūlymą kritiškai, teigė, kad tokiu būdu liberalai bando susirinkti rinkėjų, nepritariančių Valstiečių ir žaliųjų blaivumo politikai, balsus.
Kaip atsirado 0,4 promilės riba
Liberalas G.Vaičekauskas tokį siūlymą argumentavo paprastai: jei išgėręs leistiną alkoholio kiekį Latvijoje vairuotojas įvažiuos į Lietuvą, čia jis bus baudžiamas dėl leistinos ribos skirtumo – 0,1 promilės. „Žinių radijui“ jis sakė, kad 0,4 promilės riba yra nelogiška, nes atsirado ieškant tarpinio varianto tarp 0 ir 0,8 promilės, leistinų Didžiojoje Britanijoje.
Iš tiesų, skirtumai tarp atskirų ES šalių egzistuoja. Be jau minėtų Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Čekijos, kuriose leistina riba yra „nulis“, rikiuojasi Estija, Lenkija, Švedija su leistina 0,2 promilės riba.
Bet kodėl Lietuva turėtų lygiuotis į šalis, kurios leidžia vairuotojams išgerti daugiau?
0,5 promilės ir „spygliuota viela“
Liberalas Kęstutis Glaveckas, siūlęs 0,5 promilės pataisą, 15min teigė, kad Lietuvoje yra per daug draudimų ir „spygliuota viela“ problemos neišspręs. Jo manymu, reikia lygiuotis į daugumą, o ne į mažumą valstybių, turinčių 0 arba 0,2 promilių ribą. Juk taip ir darome nustatydami bausmes už kitus nusikaltimus ar baudų dydį.
„O kodėl mes turėtume būtent į estus lygiuotis“, – retoriškai klausė liberalas, daug keliaujantis po pasaulį. Jis pateikia ir kitą pavyzdį: kur nors arabų šalyse už vairavimą išgėrus (nesvarbu kiek) atsidurtum kalėjime. Tačiau Lietuva juk turi orientuotis į ES praktiką.
Tačiau K.Glaveckas taip pat sutinka, kad toks leistinos ribos padidinimas iš esmės nieko nepakeistų. Bet tikisi, kad Lietuva, padidinus normą iki 0,5 promilės, užsieniečiams neatrodys tokia baugi, taps patrauklesnė. O eismo saugumui, politiko teigimu, poveikio nebus: jei tavo smegenys linkusios į nusikaltimus, tai ir nusikalsi.
Kokią žinią gauna mūsų visuomenė: kad Seimas vairuotojams leidžia gerti daugiau nei iki šiol?
Tačiau kokią žinią gauna mūsų visuomenė: kad Seimas vairuotojams leidžia gerti daugiau nei iki šiol?
„Aš manau, kad po ankstesnės žinios, kad Seimas visus suvarys į tvartus ir visai uždraus gerti, ši žinia atrodo visai nekalta“, – atsikirto K.Glaveckas.
O motociklininkai? Juk, metų pradžioje įvedus jiems „nulinę“ toleranciją, dalis pyko, bet dalis ir džiaugėsi: neva dabar nereikės svarstyti, ar bare visai negerti, ar užsisakyti mažą, ar didelį alaus.
K.Glavecko tokie argumentai neįtikino.
„Tie baikeriai kaip gėrė, taip ir gers tą bokalą. Dėl normos pakeitimo jie daugiau tikrai negers. Tai ką, savo kelionės metu motociklininkai negali išgerti bokalo alaus? Didžiosios nelaimės įvyksta ne nuo vieno bokalo, o nuo sunkaus girtumo“, – dėstė parlamentaras.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič su tokiu požiūriu nesutinka.
„Kas geriau – girtas ar girtesnis? Kodėl siūloma Lietuvai eiti Turkijos, Serbijos, Bulgarijos pavyzdžiu, o ne sekti Švediją, Norvegiją, kaimyninę Estiją? Kodėl norima į kelius išleisti dar daugiau potencialių žudikų – neblaivių vairuotojų?“ – klausė pareigūnė kalbėdama A.Perednio laidoje „Žinių radijuje“.
Policijos atstovė: nederėtų skatinti gerti
M.Kazanovič teigimu, alkoholio vartojimas yra didelė socialinė problema. Tad nederėtų to skatinti.
Be to, medikai yra ištyrę, kad jau nuo 0,2 promilės vairuotojas ima sunkiau orientuotis, nustatyti tikslų atstumą iki kito automobilio.
„Jau užtenka politikams siekti pigaus populiarumo“, – apibendrino M.Kazanovič.
Įspūdinga statistika
Jos teigimu, šiais metais jau sulaikyti 6832 neblaivūs vairuotojai. 4000 atvejų iš jų dėl sunkaus girtumo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Patenkantys į „nulinės“ tolerancijos grupę (pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių bei transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, vairuotojai) sudaro tik labai nedidelę dalį.
Šiais metais neblaivūs vairuotojai jau padarė 143 avarijas. Jų metu sužeista 211 žmonių, 10 žuvo.
Taigi spekuliacijos, kad „nulinė“ tolerancija skirta pasipinigauti policijai – iš piršto laužta.
Tuo tarpu avaringumo skaičiai didelio optimizmo nekelia. Šiais metais neblaivūs vairuotojai jau padarė 143 avarijas. Jų metu sužeista 211 žmonių, 10 žuvo.
„Ar būtina drąsinti vairuotojus, linkusius vartoti alkoholį? Jei sėsite prie vairo visiškai blaivūs, jums tikrai nerūpės, kokia leistina riba – 0, 0,2 ar 0,5 promilės“, – apibendrino visuomenėje verdančią diskusiją M.Kazanovič.
Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas, paprašytas komentaro, taip pat neslėpė nuostabos:
„Koks gali būti komentaras, kai nėra jokių realių pamatuotų ir pagrįstų argumentų? Mažai dar geria už vairo? Kam reikia nuo 0,4 didinti iki 0,5 promilės? Reikia mažinti iki 0,1! Aš nesuprantu. Su tokiu avaringumu ir polinkiu alkoholiui, didinti? Kodėl?“.
Darius Grinbergas, „Lexus“ vairavimo akademijos instruktorius taip pat buvo nustebęs:
„Labai tikiuosi, kad šis siūlymas paremtas rimtais tyrimais ir ilgalaikės statistikos duomenimis. O jei ne, tuomet tai gryniausias populizmas. Tema, įdomi ir aktuali daugeliui, taigi dėmesys pataisą teikusiems garantuotas. Mano nuomonė vienareikšmiška – kuo daugiau promilių, tuo mažiau saugumo keliuose.“
