Kas kaltas, kad rugsėjo pradžioje susiformuoja milžiniškos spūstys? Kad jose perkaista automobiliai, o intensyvėjant eismui įvyksta techninių avarijų. Ir, žinoma, kad senka vairuotojų kantrybė, pasitaiko pykčio proveržių. Ar įmanoma to išvengti?
Ekspertai įvardijo kelias esmines vairuotojų klaidas, kurios jei ir nesukelia spūsčių, tai smarkiai jas padidina.
„Geradariai“ ir chuliganai
Žmonės ne visuomet supranta, kaip susidaro spūstys. Juk dažnai taip būna: važiuoji, patenki į spūstį ir pagalvoji, kad priešaky, ko gero, didelė avarija. Bet kai spūstis išsisklaido, pamatai, kad jokios avarijos nebuvo.
Tai – vadinamosios „fantominės“ spūstys. Jas dažniausiai sukelia tie vairuotojai, kurie mano esą „geradariai“. Važiuodami greitai, lakstydami iš eilės į eilę, jie įsivaizduoja, kad taip pagreitina srautą. Nes per laiko vienetą neva pravažiuoja daugiau automobilių. Didžiulė klaida taip manyti. Šokinėdami iš eilės į eilę jie ir sudaro spūstis, sukelia chaosą.
Štai kaip tai vyksta. Iš pirmos (dešinės) eilės toks vairuotojas bando persirikiuoti į antrą. Kol jis taikosi „peršokti“, keičiasi jo greitis. Tad iš paskos važiuojantis automobilis pristabdo.
Pristabdo ir antra juosta važiuojantys automobiliai, nes jų vairuotojai bijo susidūrimo. Taip pasikeitus eismo grandinės greičiui, stabdo antras, trečias, ketvirtas ir t.t. Paradoksas, kad ir pirmoji juosta staigiai nepagreitėja. Tad bendras rezultatas – neigiamas.
„Aš dažnai parduotuvėje aplinkinių paklausiu: kaip jums atrodo, kuri eilė juda greičiau? Dažniausias atsakymas – kad ta, kurioje tu nestovi... Tai tas pats ir gatvėje – atrodo, kad peršokęs į kitą eilę judėsi greičiau. Bet tai netiesa“, – aiškina vairuotojų psichologiją A.Pakėnas.
„Yra dar viena bėda. Kartais žmogus nori rikiuotis, rodo posūkį, o jo kiti eismo dalyviai nepraleidžia. Tuomet jis savoje juostoje sustoja ir ima laukti, kol koks nors „geras“ vairuotojas susimylės. Taip susiformuoja spūstis. Tai – apeliacija į vairuotojų kultūrą – jei kas nors prašo, būkite mieli, praleiskite“, – sako doc. A.Jaržemskis.
Tolygus greitis
Spūstys didžia dalimi susidaro ne todėl, kad automobiliai važiuoja lėtai, o dėl eismo grandinės netolygumo. Automobilių „gyvatė“, užuot judėjusi sklandžiai, ima „tampytis“ kaip guma.
Pajudėti reikia ne tada, kai užsidega žalia šviesa, o tuomet, kai užgęsta geltona.
„Pralaidumas tuo didesnis, kuo vienodesniu greičiu juda automobiliai“, – aiškina Andrius, remdamasis dalelių fizikos pagrindais.
Kitaip tariant, jei tarp automobilių bus „protingi“ ir apytikriai vienodi tarpai, jų vairuotojams bus lengviau visiems tolygiai stabdyti arba greitėti, tokiu būdu išvengiant neigiamos grandininės stabdymo reakcijos.
Ar mokame pajudėti iš vietos prie šviesoforo?
Dar viena klaida, kurią įvardijo ekspertai – vairuotojų (ne)sugebėjimai sklandžiai pajudėti iš vietos, užsidegus žaliai šviesai. Ar vairavimo mokyklos tokių dalykų išmoko?
„Mokyklos daug ko moko. Bet nereikia norėti, kad jos per du mėnesius paruoštų sąmoningą pilietį. Dažnai būsimiems vairuotojams tėčiai, draugai ar kaimynai sako: tu nueik į vairavimo mokyklą, ten tave išmokys išlaikyti egzaminą, o tada aš tave jau pamokysiu, kaip ir ką reikia daryti. Kai papasakoju vaikams tai kaip juoką, jie manęs perklausia: o ar tai netiesa?“ – atsidūsta A.Pakėnas.
Tai kaip pajudėti iš vietos teisingai?
„Nežiopsant. Vienas rusų žurnalistų ir lenktynininkų, remdamasis Formulės 1 patirtimi, su humoru yra rašęs, kad pajudėti reikia ne tada, kai užsidega žalia šviesa, o tuomet, kai užgęsta geltona. Juk, kai užsidega žalias signalas, ne laikas jungti pavarą, tuomet metas judėti“, – aiškina A.Pakėnas.
Kada gelbsti „užtrauktukas“
Dažnai automobilių grandinė užkliūva ties susikirtimu su nereguliuojama sankryža ar toje vietoje, kur, tarkime, susilieja dvi juostos. Tokiu atveju labai gelbsti paprasta gudrybė – „užtrauktukas“.
Tai reiškia, kad pagrindine juosta važiuojantys automobiliai kiekvienas
praleidžia po vieną transporto priemonę iš šalutinio kelio. Pasak A.Pakėno, ta šalutine juosta reikia važiuot iki galo, o ne bandyti persirikiuoti iš anksto. Taip bus paprasčiau susikalbėti su kitais eismo dalyviais. „Užtrauktukas turi jungtis prieš pat kliūtį, o ne labai iš anksto“, – apibendrina A.Pakėnas.
Tačiau bėdų kyla, kai vienas automobilis sustoja įleisti, o iš šalutinės juostos veržiasi iškart 3–4 užsistovėję. Vokietijoje yra netgi specialūs kelio ženklai, paaiškinantys, kaip turi veikti toks „užtrauktukas“.
Vairuotojai – solistai, besirūpinantys statusu
Dažnai spūstyse tenka pastebėti, kad net ir dideliu automobiliu važiuoja vos vienas žmogus. Taip ir stovi daugybė pustuščių automobilių, veltui degalus degindami spūstyje.
„Turbūt turės praeiti labai daug laiko, kol žmogus pradės suvokti automobilį ne kaip sraigės kiautą, ne kaip namelį, kuri sau užsideda ir važiuoja, o kaip transporto priemonę. Kodėl žmonės nenori naudotis viešuoju transportu, o būtinai važiuoja nuosavu automobiliu? Gal čia dar likusi posovietinė liga? Automobilis kol kas išlieka kaip statuso ženklas. Ir tik keičiantis kartoms pasikeis mąstymas, kad mums ne tiek svarbu tą namelį ant pečių vežtis, o tiesiog nuvažiuoti į reikiamą tašką“, – sako A.Jaržemskis.
Eismo įvykiai ir smalsuoliai
Dažnai spūstys susiformuoja įvykus autoavarijai. Tačiau ne tik dėl to, kad transporto priemonės užtvėrė juostą – į epicentrą susirenka incidento dalyvių draugai ir artimieji. O tada laukiama atvykstant policijos. Nors tai ne visuomet būtina.
Jei abu eismo dalyviai sutaria kas kaltas, jei automobiliai drausti, tereikia skubiai užpildyti įvykio deklaraciją ir patraukti automobilį.
A.Jaržemskis pataria elgtis paprastai: jei abu eismo dalyviai sutaria, kas kaltas, jei automobiliai drausti, tereikia skubiai užpildyti įvykio deklaraciją ir patraukti automobilį.
Problemų gali kilti tik tuomet, jei vienas iš vairuotojų nenori sutikti su akivaizdžia savo kalte. Tuomet kviečiama policija ir draugai, kurie dar labiau stabdo eismą.
„Atėjo dronų laikai. Juk galėtų policija atsiųsti skraidyklę, ji viską nufilmuotų iš 10 m aukščio. Tuomet nereikėtų laukti pareigūnų ir matuoti atstumų tarp objektų ruletėmis“, – apibendrina A.Jaržemskis.
A.Pakėnas antrina: jei eismo įvykis tik techninis, dar patartina ir nufotografuoti, nufilmuoti įvykio vietą, kad būtų aiškesnės aplinkybės bei situacija.
„Raudonos dėžutės“ paslaptis
Apibendrindamas ekspertų pokalbį apie tai, kokios vairuotojų klaidos padeda susiformuoti spūstims, A.Pakėnas papasakoja dar vieną istoriją iš kasdienybės:
„Vairavimo mokykloje dažnai rodau filmą apie eismo saugumą. Jame yra raudona dėžutė, ant kurios parašyta „Svarbiausia saugumo priemonė“. Mokinių dažnai klausiu: kas toje dėžutėje. Jie spėja, kad gal gesintuvas, saugos diržas ir pan. Bet prieina žmogus, praveria dureles ir išvysta veidrodį. Kitaip tariant, savo atvaizdą veidrodyje.
Tad atsakymas yra mūsų smegenyse, mūsų suvokime, kas yra vairavimas. Nes dažniausiai įsivaizduojame tai kaip techninį veiksmą – vairo sukiojimą, pavarų perjungimą. Tačiau vairavimas – labiau socialinis reiškinys. Tai – mūsų suvokimas, kaip turime elgtis bendrame sraute, ieškodami sutarimo su kitais eismo dalyviais.“
