Po dvi stoteles kasdien
Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusių metų pabaigoje džiaugėsi, kad elektromobilių populiarumas auga kartais, ir tikisi tokios augimo kreivės toliau. Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys sakė, kad Lietuva juda link tikslo turėti 250 tūkst. elektromobilių 2030-ais metais. M. Skuodis pridėjo, kad šį tikslą pasiekti padės 6000 viešų įkrovimo stotelių, kurios būtų įrengtos kas 60 kilometrų valstybinės reikšmės keliuose kiekviena kelio kryptimi.
„Manau, kad tai absoliučiai neįmanoma. Jau dabar matematika rodo, kad jų statymas turėtų judėti po kelias per dieną, tačiau stotelių statytojai turi laukti ilgus mėnesius elektros. Jeigu dar metus kitus taip nieko nevyks, reikės po keliasdešimt stotelių statyti“, – sakė blogo apie elektromobilius „100 proc. elektrinis“ autorius Dainius Jakas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 600 viešo įkrovimo stotelių. Matematika rodo, kad iki 2030-ųjų norint pasiekti 6000 reikėtų kasdien statyti po kiek daugiau nei 2 stoteles. Šių metų pradžioje apie proveržį paskelbė išmanių įkrovimo sprendimų kūrėja „Inbalance Grid“, kuri su privačių investicijų bendrove „Equite“ už pusantro milijono eurų planuoja šiemet Lietuvoje pastatyti 600 viešų įkrovimo stotelių.
Tačiau galios balansavimo sprendimus teikiančios „Inbalance Grid“ stotelės – lėtos. Apie sparčią greitų stotelių plėtrą dar niekas nekalba. Tad jei metų pabaigoje Lietuvos keliuose ir miestuose bus apie 1200 stotelių, norint pasiekti 6000 ribą, nuo kitų metų Lietuvoje kasmet reikės įrenginėti po 800 įkrovimo stotelių.
Geriau rečiau, bet daugiau
Be to, elektromobilių entuziastai nėra patenkinti ir stotelių įrengimo tvarka. Jų teigimu stotelė kas 60 km nebus patogu. Nauji elektromobiliai nesunkiai važiuoja po kelis šimtus kilometrų, tad geriau stoteles būtų statyti rečiau, bet po daugiau nei vieną stotelę vienoje vietoje.
„Statyti po vieną stotelę nėra gerai, nes negali planuoti įkrovimo. Juk degalinėje nebūna tik vieno pistoleto, būna keli, ir degalus gali piltis keli automobiliai vienu metu. Taip ir su stotelėmis, atvažiuoji – ir ta viena užimta. Ir ką, lauksi pusvalandį ar valandą, ar judėsi 60 km į kitą, kuri taip pat gali būti užimta? Negali planuotis kelionės“, – sakė D. Jakas ir dar prisiminė istoriją, kai diskutuodamas su Kelių Direkcijos atstovais paklausė, kodėl jie stato tik po vieną stotelę, šie atsakė, kad laidai, juk trys. Iš tiesų – laidai trys, tačiau visi – skirtingų jungčių, skirtingiems automobiliams.
Jei dabar nesirenka elektromobilių, kodėl turėtų rinktis ateityje?
Pasak pašnekovo, neįtikėtinai skamba ir ambicijos elektrifikuoti automobilių parką iki ketvirčio milijono vienetų 2030-ais metais.
„Nesu toks optimistas, kaip daugelis. Dabar šalyje yra apie 8 tūkstančius elektromobilių, o parkas – didesnis nei pusantro milijono, tad nė procento nesiekiame. Manau, ir 10 proc. būtų sunku pasiekti, o norint bent ketvirčio milijono elektromobilių, kažkas turi drastiškai keistis. Tai reikia arba skatinti, bet mes nesame turtingi, arba bausti mokesčiais važinėjančius ne elektromobiliais, bet tai būtų politinė savižudybė“, – kalbėjo D. Jakas.
Marius Skuodis džiaugėsi, kad elektromobilių skaičius Lietuvoje auga kartais, ir dabar siekia daugiau nei 10-imt tūkstančių. Reikia pastebėti, kad susisiekimo ministras elektromobiliais laiko ir įkraunamus hibridus. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis šių metų balandžio 1-ą dieną Lietuvoje buvo registruoti tik 8322 elektromobiliai ir dar 5370 įkraunamų hibridų, kurie turi ir vidaus degimo variklį. Iš viso šalyje yra registruota 1,67 mln.
Transporto priemonių, tad šiuo metu elektromobiliai sudaro vos 0,5 proc. 250 tūkst. elektromobilių, kuriuos Lietuvos keliuose norėtų matyti politikai, sudarytų beveik 15 proc. viso parko. Ekspertai sako, kad norint tai pasiekti, reikia proveržio, kurio dar nėra.
„Geriausias pavyzdys – „Bolt Drive“, kuris Vilniuje pradėjo veiklą su 500-ais automobilių ir tarp jų – nei vieno elektrinio. Norint proveržio, reikia kad tokie pirkimai jau šiandien būtų elektriniai. Ir jei verslas skaičiuoja, kad elektromobilius jiems dėl kažko pirkti neapsimoka, tai valstybė turėtų padaryti taip, kad jiems nekiltų klausimų, kokius automobilius pirkti“, – sakė D. Jakas.
Pasak blogo apie elektromobilius autoriaus, labiausiai prie elektromobilių populiarumo prisidėtų taršos mokestis perkant naują automobilį, kuris suvienodintų elektromobilių ir modelių su vidaus degimo varikliais kainas, nes toli gražu ne visi žmonės paskaičiuoja išlaidas per automobilio eksploatacijos laikotarpį, kurios elektromobiliui yra ženkliai mažesnės, negu, benzininiam ar dyzeliniam. Modernių elektromobilių nuvažiuojamo atstumo ir infrastruktūros Lietuvoje pakanka, eksperto teigimu, elektromobilio baimė yra labiau psichologinis reikalas. Tačiau jei keliuose daugės elektra varomų transporto priemonių, infrastruktūrą reikia plėsti.
10 degalinių – tūkstančiams automobilių
O gal elektrifikacijos sprendimu gali būti vandeniliu varomi automobiliai? Susisiekimo ministerija numatė 3,5 mln. Eurų 4-ioms vandenilio papildymo stotelėms iki 2026-ų metų įrengti. Tuo pačiu paskelbė dar vieną tikslą: iki 2030-ų metų turi atsirasti 10 papildymo vandeniliu stotelių, ir tikisi, kad bent 5 proc. visų naujų automobilių pardavimų sudarys būtent vandeniliu varomos transporto priemonės.
„Pabandykite įsivaizduoti, kad vandeniliu varomų automobilių, panašiai tiek, kiek elektromobilių dabar, tačiau degalinių – tik 10 visoje šalyje. Nesąmonė“, – greitai į šuns dienas tokius siekius išdėjo D. Jakas.
Šiandien Lietuvoje yra įregistruota tik viena vandeniliu varoma transporto priemonė. O artimiausias vandenilio papildymo punktas – Rygoje.
