„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Karšta tema: per kiek laiko turi atkeliauti bauda už greičio viršijimą?

Seime verda diskusijos dėl to, per kiek laiko vairuotojus turėtų pasiekti baudos už greičio viršijimus, užfiksuotus stacionariomis ar mobiliomis greičio matavimo priemonėmis. Iš pradžių buvo siūlomas 30 dienų terminas, tačiau Seimas tam nepritarė. Pakartotiniam svarstymui pateiktose pataisose numatytas jau dvigubai ilgesnis – 60 dienų terminas, tačiau dvejų metų terminas vis dar galėtų išlikti tais atvejais, kai būtų komplikuotas vairavusio asmens nustatymas.
Greičio matavimas „trikoju“
Greičio matavimas „trikoju“ / Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr.

Mėnesio terminas – per trumpas, dvejų metų – per ilgas

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius su grupe parlamentarų iš naujo registravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kad administracinės baudos už kameromis fiksuotą greičio viršijimą turi būti paskiriamos per 60 darbo dienų.

Parlamentas iš pradžių balsavo už Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, kad administracinės baudos už kameromis fiksuotą greičio viršijimą turi būti paskiriamos per 30 darbo dienų, bet joms nepritarė.

Šiuo metu kodekse galioja bendra nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos, tad dabar antruoju bandymu teikiamame projekte terminą siūloma trumpinti iki 60 dienų.

Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų projektą teigė teikiantys reaguodami į viešumoje atgarsį sukėlusius atvejus, kai už padarytus administracinius nusižengimus atsakingiems asmenims protokolai su administraciniu nurodymu sumokėti baudą atėjo vienu metu, sukaupti per kelis mėnesius.

Vienas pataisų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas teigė, kad ilgas baudų skyrimo terminas nebeturi prevencinio poveikio – vairuotojai gavę baudą nebeatsimena, kas buvo prie vairo, kai kamera fiksavo pažeidimą, kur viršytas greitis.

Suveiktų ir prevenciškai

Keliautojas, žurnalistas Vitoldas Milius sako, kad greitesnei baudų paskyrimo tvarkai jis pritartų, kadangi ir jam pačiam yra tekę atsidurti situacijoje, kai teko sukti galvą, ar jis tikrai prieš dvejus metus važiavo policijos nurodytu keliu ir padarė pažeidimą.

Pasak pašnekovo, siūloma greitesnė baudų skyrimo tvarka taip pat prisidėtų ir prie eismo saugumo, kadangi kuo anksčiau vairuotojas informuojamas apie padarytą nusižengimą, tuo greičiau jis padaro išvadas apie savo veiksmų tinkamumą.

„Logika yra labai paprasta. Jeigu ką nors padarai – viršiji greitį ar kitaip pažeidi taisykles ir apie tai gauni baudą po poros metų, tai tikrai nėra normalu. Kiekvienas labiau aktyvus žmogus, kuris daug važiuoja, tikrai nesugebės prisiminti kur jis vieną ar kitą dieną prieš metus ar dvejus buvo. Tiesiog neįmanoma. Ir tuomet kyla abejonių, ar aš tikrai ten buvau, ar tikrai važiavau, ar automobilį kam nors buvau davęs ir kažkas mano vardu padarė pažeidimą. Aš pats asmeniškai esu gavęs baudą, kad padariau pažeidimą kažkur Pakruojo rajone, kur turbūt gyvenime nesu buvęs. Ir tai užfiksuota prieš pusantrų metų. Galiausiai pavyko išsiaiškinti, kad pažeidimas buvo ne ten, kur nurodė policija iš pradžių, o Vilniuje. Bet sumaišties dėl to vistiek kilo.

Manau, kad esant šiuolaikinėms galimybėms ir išmanioms sistemoms, tas baudas tikrai galima apdirbti ir išsiųsti labai greitai, todėl tos siūlomos pataisos tikrai yra geros. Jeigu tai yra resursų klausimas, tai reikia rasti tų resursų, kad informacija žmonėms būtų pateikiama laiku.

Kitas dalykas – greitas baudų paskyrimas nukreipia saugesnio eismo link. Nes jei tu vakar viršijai greitį, šiandien tą baudą gavai, tikėtina, kad jau rytoj tu kelyje būsi atidesnis, nes žinosi, kad tave stebi, kontroliuoja ir kad kiekvienas tavo netinkamas veiksmas bus nustatytas bei turėsi mokėti baudą. Nes dabar kai tu padarai pažeidimą, bet apie jį sužinai tik po metų, tai niekaip neveikia prevenciškai. Ir taip atsiranda jausmas, kad kažkas tave mausto, kad kažkur, kažkada padarei pažeidimą, kurio net neatsimeni.

Dar kita situacija – tarkime pravažiavai pro kokį nors vidutinio greičio matuoklį šiek tiek užsisvajojęs ir tik prie ruožo pabaigos supratai, kad čia buvo matuojamas tavo greitis. Nors gal greitai ir nelėkei, bet tada atsiranda nerimas, o gal aš tą greitį viršijau. Tai negi dabar dvejus metus reikia nešioti tą pseudo kaltę ir galvoti, ar aš čia pažeidėjas, ar ne?

Jei baudą gautum greitai, puikiai prisimintum kur važiavai, kaip važiavai ir pasidarytum savo veiksmų analizę bei kitą dieną jau elgtumeisi turbūt gerokai atidžiau. Juk niekas tų baudų nenori“, – sakė Vitoldas Milius.

Informuoti privalėtų per du mėnesius, bet aiškintis galėtų dvejus metus

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis tvirtina, kad esminis skirtumas nuo ankščiau Seime svarstyto pakeitimo projekto yra tai, jog naujai užregistruotame projekte siūloma nustatyti ne terminą, per kurį turi būti atlikti visi procesiniai veiksmai ir asmeniui paskirta nuobauda, o terminą per kurį turi būti išsiųstas pirminis administracinio nusižengimo protokolas arba pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui apie užfiksuotą nusižengimą.

„Laiku (per 60 dienų) išsiuntus transporto priemonės savininkui dokumentus, tyrimas toliau vyktu įprasta tvarka, t. y. transporto priemonės valdytojui neįvykdžius administracinio nurodymo, nurodžius kitą asmenį, ar kai tyrimas apsunkinamas dėl kitų aplinkybių, administracinė nuobauda turėtų būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Laiku neišsiuntus minėtų dokumentų, tyrimas toliau negalėtų vykti ir nuobauda nebūtų skiriama.

Ankstesniu pakeitimo projektu buvo nustatomas 30 dienų nuobaudos paskyrimo (ne protokolo ar pranešimo apie pažeidimą išsiuntimo) terminas, kuriam pasibaigus byloje negalėtų būti atliekamas koks nors procesinis veiksmas, t. y. buvo siūloma sudaryti labai palankias sąlygas asmenims išvengti nuobaudos.

Esame pateikę savo siūlymus, tikimės, kad svarstant projektą į tai bus atsižvelgta“, – informavo Ramūnas Matonis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs