Daugiausia problemų Lietuvos vairuotojams kelia žemės ūkio technikos – traktorių, kombainų, įvairių vairuojamų keltuvų ar krautuvų – lenkimas. Net du trečdaliai vairuotojų šiuos eismo dalyvius įvardijo kaip sunkiausiai aplenkiamus.
Juda lėčiau nei eismo srautas
Vilkikai, apklausos duomenimis, yra antroji iš daugiausia iššūkių lenkiant sukeliančių transporto priemonių. Net 59 proc. apklausos dalyvių teigė, kad juos lenkti kelyje rizikingiausia. Apie trečdalis respondentų, kaip sunkiausiai aplenkiamus kelyje, įvardijo autobusus (32 proc.) ir dviratininkus (29 proc.). Mažiau pavojingais lenkimo objektais gyventojai laiko sunkvežimius (24 proc.) ir motociklus (23 proc.). Lengvąjį automobilį aplenkti labai rizikinga atrodo vos 1 proc. respondentų.
Ne vienam vairuotojui, o ypač mažiau patyrusiam, lenkimas yra stresą keliantis manevras. Kai kelyje susiduriama su didele, kelio matomumą apribojančia transporto priemone, įtampos gali kilti dar daugiau.
„Traktoriai ar kombainai dažniausiai važiuoja lėtai, todėl iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms nėra kitos išeities, kaip tik juos aplenkti. Be to, jei eismo juostoje važiuoja daugiau automobilių, gali būti jaučiamas ir spaudimas lenkti kuo greičiau. Vis tik, tai reikėtų daryti tik sulaukus tinkamos progos ir toje kelio atkarpoje, kur lenkimas yra leistinas. Prieš tai vairuotojai visada turi įvertinti priešpriešinį eismą, matomumą bei kitas sąlygas“, – pasakoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas.
Specialistas primena, kad prieš lenkiant kitą transporto priemonę vairuotojai turi stebėti, ar toje kelio atkarpoje nėra lenkti draudžiančių ženklų ir ištisinių kelio ženklinimo linijų.
Nemato lenkiančio automobilio
Vilkikus ar autobusus lenkti, pasak draudimo eksperto, pavojingiau yra dar ir todėl, kad pastarųjų vairuotojams, dėl jų transporto priemonės ilgio, pastebėti lenkiančiuosius gali būti sunkiau. Tokiais atvejais vilkiko vairuotojui nusprendus rikiuotis į kitą eismo juostą ar pačiam lenkti gali kilti avarinės situacijos. Dėl to rekomenduojama nevažiuoti „prisiklijavus“ prie vilkiko galo, o pradėti lenkti kiek atsitraukus nuo jo.
Itin pavojingos situacijos, anot G.Matiuko, gali kilti netikėtai iš laukų ar nepažymėtų keliukų į važiuojamąją kelio dalį įsukus agrotechnikai. Tuomet siekdami išvengti susidūrimo, automobilių vairuotojai gali instinktyviai sukti į šoną ir rizikingu manevru bandyti kliūtį apvažiuoti.
„Daugeliui vairuotojų turbūt yra tekę atsidurti situacijose, kai kelią pastoja lėčiau judantys vilkikai ar autobusai, o dar blogiau – keletas jų, važiuojančių vienas šalia kito. Tokiais atvejais dažnas vairuotojas stengiasi kuo greičiau aplenkti kliūtį, tačiau tai daro rizikingai – išvažiavęs į priešingą eismo juostą ir matydamas, kad manevro atlikti nespės, pavojingai braunasi atgal į savo juostą arba važiuoja tarp dviejų juostų. Kantrybė ir tinkamas situacijos įvertinimas šiuo atveju – patys svarbiausi dalykai“, – sako specialistas.
Siekia įteisinti pusantro metro atstumą
Netinkamas dviratininkų lenkimas – opi šalies eismo problema, kuri, anot G.Matiuko, pirmiausia kelia pavojų minantiems pedalus.
„Nors Lietuvos kelių eismo taisyklėse ši nuostata palieka nemažai erdvės vairuotojo interpretacijai, tačiau kai kuriose šalyse yra labai aiškiai nurodoma, koks turėtų būti atstumas. Dėl to kartu su partneriais iš policijos, dviratininkų ir automobilininkų bendruomenėmis pradėjome iniciatyvą „Pusantro metro“. Palaikome, kad Kelių eismo taisyklėse būtų aiškiai įtvirtintas ne mažesnis nei 1,5 metro atstumas, kurio reikėtų laikytis lenkiant arba apvažiuojant dviratininkus“, – atskleidžia G.Matiukas.
Pasak specialisto, pradėtos diskusijos ir iniciatyva „Pusantro metro“ neliko be atgarsių, nes ir Susisiekimo ministerija siūlo keisti Kelių eismo taisykles, susijusias su dviratininkų lenkimu.
Susisiekimo ministerijos siūlymas yra KET nustatyti rekomendaciją, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.
Dviratininkams pavojingas yra ne tik tiesioginis kontaktas su automobiliu, kuomet šis lenkimo metu nesilaiko saugaus atstumo, bet ir daug didesnės bei greitesnės transporto priemonės sukeltas vėjo gūsis, kuris gali parblokšti dviratininką ant žemės.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakytą tyrimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Atliekant tyrimą šių metų birželio mėnesį visoje Lietuvoje buvo apklausta daugiau nei tūkstantis automobilius vairuojančių šalies gyventojų.
