Nors situacija gerėja, problema išlieka
Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai išaiškinta 9295 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Užpernai šis skaičius siekė kone 10 tūkst. Ar tai rodo, kad alkoholį vartojančių vairuotojų šalies keliuose mažėja? Anot dr. J.Slavinskienės, vertinant tik statistinių rodiklių pokyčius – tai džiugi naujiena.
„Vis dėlto, – pridūrė ji, – 9 tūkst. išgėrusių vairuotojų kelyje yra tikrai labai pavojingas skaičius. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas neblaivus vairuotojas kelia didžiulę riziką bei grėsmę mažiausiai dviem eismo dalyviams. Tad šie išaiškinti vairuotojai potencialiai gali sužaloti ar netgi mirtinai pražudyti daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.“
Kaip pastebėjo 15min kalbinta psichologė dr. J.Slavinskienė, per pastarąjį trisdešimtmetį įvyko esminių pokyčių, sustiprinusių eismo dalyvių sąmoningumą.
„Panašu, – svarstė ji, – kad įstatymai, ribojantys alkoholio prieinamumą, kartu su eismo saugumo specialistų ir policijos taikomomis prevencinėmis priemonėmis bei didėjančiomis baudomis už vairavimą apsvaigus, dalį žmonių paskatina pergalvoti savo įpročius, o kitus – atgraso nuo tokio vairavimo.“
Be to, pasak pašnekovės, didelis žmonių mobilumas leidžia susipažinti su kitų šalių eismo kultūra, patirti saugesnio ir atsakingesnio elgesio vairuojant pasekmes, o tai irgi skatina keisti elgesį. Visgi, anot dr. J.Slavinskienės, verta pripažinti kad kol kas eismo saugumas išlieka problema.
Kodėl išgėrę žmonės sėda prie vairo?
Konsultuodama netekusius teisės vairuoti asmenis bei atlikdama tyrimus disertaciniam darbui dr. J.Slavinskienė pastebėjo, kad galima išskirti tris pagrindines tokio elgesio priežastis. Pirma ir bene dažniausia – klaidingas įsitikinimas, kad silpnieji alkoholiniai gėrimai, tokie kaip alus, sidras ar nedidelis stipriųjų gėrimų kiekis, niekaip nepaveiks vairuotojo.
Anot pašnekovės, šis įsitikinimas pražūtingas, nes visi suvartoti gėrimai savo sudėtyje turintys etilo alkoholio apsunkina žmogaus kognityvines ir motorines funkcijas.
Apsvaigę žmonės dažnai pervertina savo įgūdžius, o vairuodami priima pavojingus sprendimus.
Kita psichologės įvardyta priežastis susijusi su pirmąją – apsvaigę žmonės dažnai pervertina savo įgūdžius, o vairuodami priima pavojingus sprendimus. Kaip paaiškino 15min pašnekovė, tokie asmenys net ir būdami blaivūs retai prisiima asmeninę atsakomybę, nepripažįsta, jog vairuojant rizikuoja.
„Tai pavojinga, nes jie nesistengia numatyti neigiamų rizikingo vairavimo pasekmių, o su jomis susidūrę atsakomybę perkelia kitiems, kaltindami aplinkybes, o tai tikrai neskatina keistis“, – pabrėžė ji.
„Ir galiausiai trečia priežastimi įvardinčiau kritiškumo savo elgesiui sumažėjimą, – kalbėjo psichologė ir paaiškino: dalis žmonių nei alkoholio vartojimo dažnio, nei suvartojamo kiekio nei tuo labiau savo elgesio esant neblaiviu nevertina kaip netinkamo ar juolab – žalingo. Todėl tiek alkoholio vartojimą, tiek vairavimą apsvaigus žmonės linkę kartoti jeigu prieš tai nėra nuo tokio elgesio nukentėję.“
Vairavimo išgėrus nelaiko pavojingu elgesiu
Kodėl apskritai apsvaigusiems į galvą šauna kvailiausi dalykai ir kodėl šioms mintims kai kurie negali atsispirti? Kaip paaiškino psichologė dr. J.Slavinskienė, reikėtų prisiminti, kad kai alkoholis patenka į organizmą – prasideda žmogui nepavaldūs biologiniai procesai. Kai alkoholyje esantys cheminiai junginiai su krauju patenka į smegenyse esančias kraujagysles, kai kurie smegenų centrai kurį laiką yra mažiau aprūpinami deguonimi. Dėl šios priežasties kai kurie elgesį, emocijas, o ypač suvokimą valdantys centrai tampa mažiau aktyvūs, iš jų perduodami impulsai – ne tokie tikslūs ir greiti.
„Taigi, netikėčiausios mintys, stiprios emocijos, keisti, o dažnai neadekvatūs sprendimai kaip elgtis, atsiranda dėl trumpalaikių cheminių pasikeitimų alkoholio išgėrusio žmogaus smegenyse. Matyt, dėl šių pasikeitimų apsvaigęs žmogus turi minčių ir elgesio kontrolės, emocijų išreiškimo bei suvokimo (vienas svarbiausių priežasties – pasekmės numatymo) sunkumų“, – paaiškino pašnekovė.
Apsvaigę prie vairo dažniau sėda ilgesnę patirtį turintys ir labiau savo įgūdžiais pasitikintys vairuotojai.
2013-2018 metais dr. J.Slavinskienės atlikto disertacinio tyrimo metu apklausus teisės vairuoti netekusius asmenis paaiškėjo įdomus dalykas – apsvaigę nuo alkoholio prie vairo dažniau sėda ilgesnę patirtį turintys ir labiau savo įgūdžiais pasitikintys vairuotojai, kurie linkę elgtis spontaniškai, o taip pat sunkiau reiškia išgyvenamas emocijas.
„Dažniau išgėrę vairuoja tie, kurie nelinkę paklusti bet kokioms kitų nustatytoms taisyklėms. Tokie žmonės nesilaiko ir eismo saugumą padedančių užtikrinti kelių eismo taisyklių. Didžioji dalis žmonių, kada nors vairavusių išgėrus, tokio elgesio nelaiko pavojingu. Kai kurie iš jų, tikėtina, turi alkoholio vartojimo problemų“, – atliktą tyrimą pakomentavo psichologė.
„Reaguoti reikia visada“
Pasak 15min pašnekovės, pastebėjus alkoholio išgėrusį žmogų, kuris ketina vairuoti, svarbu prisiminti vieną dalyką – reaguoti reikia visada.
„Nepriklausomai nuo to ar tai jūsų artimasis, draugas ar visai nepažįstamas žmogus, turime prisiminti, kad apsvaigęs asmuo gali sužaloti ar mirtinai sužeisti bent du kitus, visai nepažįstamus, o gal labai artimus mums žmones ar net mus pačius. Privalome padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad pastebėtas neblaivus asmuo nevairuotų“, – pabrėžė psichologė.
Kaip tai padaryti? Anot dr. J.Slavinskienės, visiems žmonėms ir visoms situacijoms tinkančio patarimo nėra. Bandymas kalbėtis ieškant neblaiviam žmogui priimtinų alternatyvų kartais gali pagelbėti, tačiau svarbiausia – nerizikuoti savo saugumu.
„Jeigu pokalbio metu toks žmogus tampa priešiškas arba iš karto atmeta bet kokias siūlomas išeitis ar pagalbą – būtina kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie situaciją“, – patarė ji.
Brangink gyvybę. Laikykis kelių eismo taisyklių reikalavimų
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
