Ar po vakarėlio galima keliauti el. paspirtuku?

Skriejantys paspirtukai – nauja vakarėlių „pramoga”?

Ne vienerius metus turizmo sektoriuje dirbantis gidas Marius Galadauskas susidūrė su tamsiąja elektrinius paspirtukus ir dviračius vairuojančių žmonių puse. Vesdamas turistų grupes po Lietuvos miestų gatves, jis ne kartą susidūrė su išgėrusiais asmenimis.

„Kartą man važiuojant su svečiais iš užsienio, vienas iš paspirtukininkų užkirto man kelią ir vos nenugriuvo po ratais. Pajutau alkoholio tvaiką, išsikvietėme policiją ir paaiškėjo, kad jis buvo gerokai neblaivus. Panašiai buvo ir kitame mieste, kai važiavome plentu ir paspirtukas judėjo prieš eismą. Negalėjau patikėti savo akimis“, – prisimena M.Galadauskas.

Jis neslepia – tai tapo kiekvienos ekskursijos kasdienybe. „Dabar vairuojant miesto centre turi saugotis ne automobilio, o iš kažkur atlekiančio paspirtuko. Elektriniais paspirtukais važiuoja trise, be šalmų, jaučiasi kaip kelių valdovai. Buvo atvejis, kai apsvaigęs paspirtukininkas tiesiog įsirėžė į mano kolegos automobilį senamiestyje ir susižalojo“, – skaudų įvykį prisimena M.Galadauskas.

„Travel Planet“ nuotr./Marius Galadauskas

Pažeidėjų tūkstančiai, sužeistų šimtai

Policijos pareigūnai su šiomis situacijomis susiduria bene kiekvieną dieną. Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė atskleidžia, kad per paskutinius penkis mėnesius policininkai sustabdė net 1,7 tūkst. neblaivių vairuotojų, vairavusių dvirates transporto priemones.

„Iš jų 46 proc. buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilės girtumas“, – liūdinančią statistiką nurodo pareigūnė.

Kadangi šiltasis sezonas neįpusėjo, galime pažvelgti į praėjusių metų statistiką, deja, neišvengta ir žmonių gyvybių praradimo, – „žuvo 7 eismo dalyviai, dar 266 žmonės buvo sužeisti. 15 proc. šių įvykių įvyko dėl neblaivių dviračių vairuotojų kaltės”, – nurodė specialistė.

Sužinojus statistiką, kyla ir dar vienas svarbus klausimas – kas dažniausiai vairuoja šias transporto priemones?

Pasirodo, amžiaus diapazonas įvairus. Paspirtukų ir dviračių vairai pakliūna ir septynerių metų vaikams, ir apvalų 90-metį sulaukusiems senoliams.

Transporto kompetencijų agentūra/Eismo įvykių statistika

Ar el. paspirtukas tinkama priemonė kelionei iš vakarėlio?

Vos iš namų išvažiavus su el. paspirtuku arba išsinuomojus gatvėje, taip smagu nestovint spūstyse pasinaudoti galimybe per kuo trumpesnį laiką pasiekti norimą tikslą. Taip pat ir vakarais paspirtukai tampa priemone, kuria žmonės keliauja linksmintis, o po vakarėlio su vėju plaukuose traukia namo. Vis dėlto, dažnai pamirštamos svarbios detalės – budrumas, saugumas ir, deja, taisyklės.

Ar dažnas žino, kad el. paspirtukų vairuotojams (kaip ir dviratininkams), taip pat taikomi labai konkretūs Kelių eismo taisyklių (KET) privalomi reikalavimai bei atsakomybės?

Priminsime, kad KET 14 punktas skamba taip:

„Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <…>”

Tad, kaip ir automobilių vairuotojams, dviračių, el. paspirtukų vairuotojams draudžiama važiuoti apsvaigus.

Tad, kaip ir automobilių vairuotojams, dviračių, el. paspirtukų vairuotojams draudžiama važiuoti apsvaigus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą įpūtus daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, asmuo gali sulaukti nuo 80 iki 150 eurų baudos. Nustačius daugiau nei 1,5 promilės, tektų papurtyti pinigines – baudos suma išaugtų nuo 150 iki 200 eurų.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Akimirka iš vykusio policijos reido

D.Žilinskė sako, kad nesvarbu, kokią transporto priemonę žmogus naudoja, vairavimas išgėrus niekada nėra socialiai atsakingas veiksmas. Todėl geriausias pasirinkimas, jei jau vartojami svaigieji gėrimai, iš vakarėlio grįžti pėsčiomis arba keleivio pozicijoje.

Nepamirškime, kad namo galima grįžti begale būdų – ne tik maršrutinės transporto priemones, taksi, pėsčiomis, bet galima kreiptis į draugus, šeimą bei pažįstamus.

Kad kelionės būtų saugios

Pareigūnė D.Žilinskė nurodo pagrindines klaidas, kurias daro dviračių transporto priemonių vairuotojai.

Pagrindinės klaidos:

• Saugaus atstumo nesilaikymas iki pėsčiojo, kitos transporto priemonės.

• Eismo reguliavimo signalų nepaisymas.

• Vairavimas apsvaigus.

• Pirmenybės taisyklių nesilaikymas išvažiuojant iš šalutinio kelio, sukant į kairę.

• Netikėtas (staigus) pasukimas. Įspėjamojo signalo nerodymas ranka.

• Važiavimas per pėsčiųjų perėją (privaloma nulipti ir per perėją vestis elektrinį paspirtuką, dviratį).

• Nedrausmingas važiavimas pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, kur dviračio ir elektrinio paspirtuko vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti jiems, nekelti pavojaus.

• Ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais nedėvėjimas važiuojant keliu.

• Nepilnamečių neatsargus elgesys kelyje. Saugos šalmų nenaudojimas (asmenims iki 18 metų, važiuojantiems keliu dviračiu, saugos šalmas privalomas, jis turi būti užsegtas).

• Kartu nereti atvejai – suaugusiųjų atsainus požiūris, kai leidžiama vaikams važiuoti dviračiu (elektriniu paspirtuku), nors pagal amžių jis to daryti negali.

• Be to, kitas netoleruotinas veiksmas, kai suaugusysis vežasi elektriniu paspirtuku vaiką, ar dviese juo važiuoja – tai griežtai draudžiama.

Nedarykite šių klaidų ir ne tik nereiks traukti piniginės baudai mokėti, bet ir saugiai keliausite savo mėgstama dvirate priemone.

Kiek? 0 ‰ visada saugu!

Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija