Ar to pakanka, kad į paskutinę žemišką kelionę velionį būtų galima palydėti nepatiriant papildomo streso ir nekeliant pavojaus eismo saugumui?
Automobilių kolona per laidotuves – dvigubas stresas
Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovė ir Vilniaus laidojimo rūmų direktorė Jolanta Sprainaitienė pastebi, kad paprastai laidotuvių kolonoje važiuojančių automobilių vairuotojus lydi dvigubas stresas. Vienas, dėl netekties. O kitas – dėl bandymo išsilaikyti organizuotoje kolonoje, neatsilikti nuo kitų. Juk nemažai žmonių į laidotuves atvyksta iš kitų miestų, tad gerai nežino kelio, bijo pasimesti, atsilikti, laiku nespėti į kapines.
Nemažai žmonių į laidotuves atvyksta iš kitų miestų, tad gerai nežino kelio, bijo pasimesti, atsilikti, laiku nespėti į kapines.
Be to, anot J.Sprainaitienės, didžiosiose kapinėse (pvz., sostinės Karveliškių), į kurias įvažiuojama automobiliais, nuo kolonos atsilikę žmonės tikrai pasiklystų. Todėl važiavimas laidotuvių kolonoje neretai virsta ir eismo saugumo problema.
Ritualinių paslaugų asociacijos vadovė prisimena, kad yra buvę atvejų, kai dėl skubėjimo procesijos dalyviai apgadino vienas kito automobilius (priežastys – staigus stabdymas, dėmesio stoka).
Asociacijos nariai prieš keletą metų kreipėsi į valdžios vyrus, prašydami įteisinti švyturėlius ant ritualinių paslaugų automobilių. Nes tai padidintų eismo saugumą judant laidotuvių procesijai – ji būtų matoma nuo tolo. Nes dabar susidaro įspūdis, kad dalis vairuotojų katafalko ir kolonos nepraleidžia ne tik dėl to, kad „negerbia mirusių“ – paprasčiausiai nepastebi. Beje, sovietmečiu ir pirmąjį atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį tokie švyturėliai buvo leistini.
„Kolonos pabaigoje važiuojantys automobiliai visad turi važiuoti greičiau, nei pirmieji, kad neatsiliktų. Ir jei jiems sutrukdo kiti eismo dalyviai, jei automobilių kolona ilga, gali kilti ir sudėtingų situacijų“, – apibendrina J.Sprainaitienė. Ji prisimena, kad šalia Liepynės kapinių (prie Vilniaus oro uosto) į techninį eismo įvykį buvo patekęs ir bene moderniausias Lietuvoje katafalkas – Vilniaus laidojimo rūmų „Mercedes Benz E350“. Laimei, žmonės nenukentėjo, tai buvo tik techninė avarija.
Kelių policija: avarijų laidotuvių metu – vos viena kita
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė teigia, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba neturi duomenų, jog būtų teikti kokie nors siūlymai laidotuvių procesijai (-oms) suteikti tam tikrą (išskirtinę) teisę.
Komentuodama avaringumą, specialistė teigė, kad šalies mastu per metus tai gali būti vienas kitas atvejis.
„Procesijos dalyviai, kaip ir visi eismo dalyviai, privalo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Kadangi eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (Kelių eismo taisyklių 4 punktas), kiti eisme dalyvaujantieji turi būti supratingi, mandagūs ir, laikydamiesi būtinų atsargumo priemonių, nekeldami pavojaus kitų saugumui ir aplinkai, galėtų praleisti tokią procesiją“, – komentavo specialistė.
15min eksperimentas: du populiarūs maršrutai Vilniaus gatvėmis
15min žurnalistai nusprendė atlikti eksperimentą. Pasiskolinę minėtą didžiulį katafalką, nuo sostinės Olandų g. esančių laidojimų rūmų važiavome dviem kryptimis. Iš pradžių sukome į dešinę ir per Žirmūnus, Konstitucijos pr. važiavome iki Saltoniškių bei Sudervės kapinių (šalia „Sportimos“).
Antruoju bandymu iš laidojimo rūmų sukome į kairę, kirsdami abi judėjimo kryptis, ir važiavome iki Liepynės kapinių, šalia kurių yra „juodoji dėmė“, kelianti pavojų eismo saugumui.
Kad eksperimentas vyktų realiomis sąlygomis, suformavome mirksinčią koloną. Katafalką vairavo rubrikos Gazas redaktorius Žilvinas Pekarskas, šalia pasisodinęs Vilniaus laidojimo rūmų direktoriaus pavaduotoją Vadimą Armalą (jų balsus girdite filmuotame reportaže). Toliau procesijoje išsirikiavo Darius Gudavičius (juodas „Subaru“), Dina Sergijenko (sidabrinė „Toyota“) ir Audrius Gavėnas (sidabrinė „Honda“). Eksperimentas tikrai pavyko, nors buvo atliktas ne spūsčių metu.
Pirmas bandymas: kodėl sustojo BMW, bet ne „Škoda“ ir „Citroen“?
Kelionės vaizdais kviečiame grožėtis filmuotame siužete, kuris puikiai atskleidžia problematiką. O norintiems skaityti – trumpa maršruto apžvalga.
Iš laidojimo rūmų išriedame jau kaip keturių automobilių kolona. Sukame į dešinę, į Olandų g. – žiedo, esančio greta Petro ir Povilo bažnyčios, link. Bet jau čia susiduriame su pirmąja problema. Kurį laiką stovime, mat eismo srautas nemenkas, šviesoforo čia nėra. O praleisti „laidotuvių procesijos“, mirksinčios avariniais žibintais, nenori niekas. Visgi pagaliau stabteli krovininis mikroautobusas ir sustabdo eismą – išriedame ir mintyse dėkojame kultūringam vairuotojui.
Iki vadinamojo Olandų žiedo važiuojame gana sklandžiai – niekas nebando įsisprausti į vidurį, niekas nelenda priešais. Net žiedas, perbraižytas pagal naują tvarką, tampa pagalba – galime išvažiuoti kitoje jo pusėje važiuodami pirmąja eismo juosta. Tiesa, mūsų važiavimo trajektoriją vis dėlto kerta keli automobiliai...
O artėjant antrojo, vadinamojo „Minsko žiedo“ link, į kolonos vidurį įsispraudžia pirmasis pašalinis eismo dalyvis (tamsi „Audi“). Tiesa, šiam jau nebebuvo kur dėtis, kai pirmoji kolonos dalis persirikiavo priešais jį, o likusi – už jo, mat žiedą įveikti turime antrąja juosta. Tuo tarpu vienas „Mercedes“ stoja žiedo viduryje ir praleidžia visą koloną.
Tiesa, Konstitucijos prospekte, prieš Edukologijos universiteto žiedą, privalome rikiuotis į antrą juostą (toks gatvės žymėjimas). Tą padarome beveik sėkmingai. Beveik, nes iškart už katafalko įsispraudžia sidabrinė „Audi“. Tačiau vairuotojas netrukus supranta, kad pasielgė netinkamai – grįžta į pirmą juostą ir lenkia juodąjį „Mercedes“ katafalką, važiuojantį 40 km/val.
Jokių didesnių trukdžių ar iššūkių ir važiuojant žiedu prie Lietuvos Edukologijos universiteto ar Teodoro Narbuto gatve Sudervės ir Saltoniškių kapinių link – tik keli trumpam į koloną įlindę automobiliai, kurie netrukus pasitraukė. Tiesa, Laisvės pr. maršrutinio autobuso vairuotojas taip pat pasielgė kaip egoistas.
Bene didžiausių sunkumų patiriame bandydami įsukti į Sudervės kapines. Eismas čia intensyvus, tad sustoti ir tariamai velionį į paskutinę kelionę išlydinčią procesiją praleisti į kairėje esančias kapines nenori niekas. Ir spėkite, kas sustoja ir praleidžia koloną? Siurprizas – BMW vairuotojas! Ačiū jam.
Kelionė į Liepynės kapines: posūkis į kairę – misija (ne)įmanoma
Šįkart kelionę nuo laidojimo rūmų pradedame posūkiu į kairę, kuris neįtikėtinai sklandus. Problemėlė: niekas nesustoja praleisti. Todėl kantriai laukiame, kol pravažiuos automobiliai, judantys abiem kryptimis. Visa laimė, kad ne spūsčių metas. Topteli mintis, kad išmanusis šviesoforas čia praverstų. Būtų saugiau, ir nervų mažiau. Pagaliau pasukame į Olandų g. ir maždaug 40 km/val. riedame kone iki pat Tūkstantmečio gatvės. Štai ten ir prasideda įdomiausia dalis. Važiuodami nuo Minsko pusės link Gerosios Vilties žiedo, turime persirikiuoti į kairiausią eismo juostą ir apsisukti, kad patektume į Liepynės amžinojo poilsio vietą. Tam reikia kirsti priešingos krypties eismo juostą.
Problema ta, kad čia savitarpio pagarbai vietos nėra. Nes beveik iki pat šio apsisukimo priešais atlekiantys automobiliai turi teisę važiuoti 80 km/val. greičiu. Akivaizdu, kad kai kurie važiuoja šiek tiek greičiau. Todėl sudėtinga apsisukti ir vienam automobiliui, o ką jau kalbėti apie visą koloną. Tikrai avaringa vieta!
Nekyla abejonių, kad dideliu greičiu skriejantis srautas tikrai nestos dėl laidotuvių procesijos. Nors būtent ties posūkiu stovi ženklas, ribojantis greitį iki 60 km/val., mūsų eksperimento metu greitį sumažino tik vienas automobilis – „Ford“. Kiti kaip švilpė, taip ir prašvilpė – mūsų koloną ši „juoda dėmė“ išardė. Katafalkas su „Subaru“ įkandin dar praspruko, bet kitiems teko palūkėti savo eilės. O jei koloną sudarytų 10 ir daugiau automobilių? Akivaizdu, kad greitį šioje zonoje reikėtų pradėti riboti gerokai anksčiau.
„Kapinės ranka pasiekiamos. Visgi mąstau: jei tokią judrią gatvę, kur net ir leistinas greitis yra gerokai per didelis norintiems apsisukti, kirstų ką tik artimojo netekęs, susisielojęs žmogus, arba kiek lėčiau besigaudantis prie vairo, iki nelaimės – tikrai nedaug“, – pasibaigus eksperimentui sakė jautrioji kolegė Dina.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ritualinis tiuningas: į paskutinę kelionę – moderniausiu katafalku
