Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite. Yra ir kitų alternatyvų.
„Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Registracijos liudijime ši informacija pažymėta „V7“ eilutėje“, – sako „Regitra“ atstovė Ingrida Kuorytė.
Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje. Čia nebūtina pildyti visų eilučių – užtenka duomenis įrašyti į 2 iš 3 (pvz., VIN kodą, registracijos numerį arba registracijos liudijimo numerį).
„Jei tokios informacijos nerandate, tuomet jos reikėtų ieškoti automobilio atitikties liudijime arba kreiptis į gamintojus“, – sako I.Kuorytė.
Kas ir kiek mokės už automobilio taršą
Tiesa, iki šiol taip ir lieka neaišku, ar šį mokestį mokėtų jau dabar važinėjantys Lietuvoje automobiliai, ar tik naujai įvežami. Nes premjeras S.Skvernelis yra pasakęs, kad šiuo mokesčiu nori apriboti „taršių automobilių įvežimą“. Tačiau papildomi 20 Eur už įvežamą naudotą automobilį vargiai būtų veiksminga priemonė, švarinanti Lietuvos automobilių parką, todėl kol kas galima tik spėlioti, kaip pasisuks reikalai ir kaip keisis politikų retorika, artėjant Seimo rinkimams.
Pasak ekspertų, planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km.
O už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų. Taigi, jei automobilis išskiria 150 g/km anglies dvideginio, mokėsite 30 Eur per metus.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Taršos mokestis“: kišenes tuštins daugiau nei 1 mln. automobilių savininkai, bet suma glumina
