Ralio čempionas G.Notkus: vienas didžiausių vairuotojų priešų – atsipalaidavimas
2018 m. Lietuvos ralio čempiono Giedriaus Notkaus teigimu, vienas didžiausių vairuotojų priešų – atsipalaidavimas. „Pati didžiausia klaida kurią darome – užsiėmimas pašaliniais dalykais, ypač naudojimasis telefonu. Kai vairuoji, visą dėmesį reikia skirti vairavimui“, – perspėja G. Notkus.
Ralio čempiono manymu, atsipalaidavę vairuotojai yra neprognozuojami. „Ralio trasoje važiuoju ekstremaliais greičiais, bet viskas priklauso tik nuo manęs ir mano patirties, tad avarija gali kilti tik dėl mano klaidos. Keliuose važiuoju saugiu greičiu, bet visada turiu galvoti ne tik apie tai, kaip aš važiuoju, bet ir stebėti kitus. Atsipalaidavę vairuotojai padaro tikrai labai keistų, visiškai nelogiškų manevrų, tad gal ir skamba paradoksaliai, bet keliuose avarinės situacijos kur kas dažnesnės nei lenktynių trasoje “, – sako patyręs lenktynininkas G. Notkus.
Jis pabrėžė, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant mažina gebėjimą tinkamai vairuoti ir, svarbiausia, daro neigiamą poveikį reakcijos laikui stabdant, išlaikant saugų atstumą ir tinkamai reaguojant į eismo situaciją.
Vairavimo instruktorius R.Jacikevičius: dėmesio atitraukimas net sekundei yra pavojingas
Lenktynininkui antrina ir vairavimo instruktorius Robertas Jacikevičius, konkurso „Geriausias vairavimo instruktorius 2021“ nugalėtojas: „Vairuojant labiausiai dėmesį blaško telefonas. Aišku, dėmesys nuo kelio atitraukiamas ir tada, kai vairuotojas ieško įvairiausių daiktų, nori paimti gėrimo buteliuką arba kai važiuodamas nauju automobiliu, bando išsiaiškinti, kaip veikia įvairūs reguliatoriai, ką rodo skydelyje esantys prietaisai. Dėmesio atitraukimas net sekundei yra pavojingas, nes per sekundę daug kas gali įvykti. Pavyzdžiui, kartą į stovintį mūsų automobilį trenkėsi kitas automobilis, nes vairuotojas nespėjo sustabdyti. Žmogus trumpam buvo atitraukęs nuo kelio dėmesį, per tą laiką jo automobilis pavojingai priartėjo prie mūsų automobilio ir kai vairuotojas pakėlė akis bei suprato, kad reikia stabdyti, buvo per vėlu. Vairuojant labai svarbu ne tik koncentruotis į kelią, bet ir stebėti kitus eismo dalyvius. Savo mokiniams visada sakau, kad geras vairuotojas visada turi numatyti tris žingsnius į priekį“.
Robertas Jacikevičius pažymi, kad ypatingai dėmesio atitraukimas pavojingas tamsiuoju paros metu, nes net atidžiai stebint kelią sunku tamsoje pamatyti staiga pasirodžiusią kliūtį, tad tie, kurie tamsoje naudojasi mobiliomis ryšio priemonėmis, paprasčiausiai pavojingai žaidžia su likimu.
1 sekundė – daug ar mažai?
1 sekundė yra vidutinis vairuotojo reakcijos laikas – išvydęs netikėtai kelyje pasirodžiusią kliūtį, tik po 1 sekundės jis nuspaudžia stabdį. Tai standartinė vairuotojams priskiriama reakcijos trukmė.
Važiuojant 75 km/h greičiu, per tą 1 sekundę, kol vairuotojas sureaguos ir paspaus stabdį, automobilis nuvažiuos 21 metrą, o visiškai sustos tik nuvažiavęs 32 ar daugiau metrų. Aritmetika paprasta – kuo didesnis greitis, tuo didesnį atstumą automobilis nuvažiuoja per 1 sekundę. Todėl jei mieste važiuosite 50 km/h greičiu, išvydę netikėtą kliūtį, dar nuvažiuosite 14 metrų ir tik tada paspausite stabdį, o automobilis visiškai sustos nuvažiavęs maždaug 25 metrus. Bet jei jūs važiuojate greitkeliu 110 km/h greičiu, išvydę kliūtį visiškai automobilį sustabdysite maždaug už 80 metrų, o važiuodami 130 km/val. greičiu – beveik už 125 metrų (jei kelio danga sausa).
Asmuo, kalbantis mobiliuoju telefonu vairuodamas, kelia tokį patį pavojų kaip ir asmuo, kurio kraujyje yra 1 promilės alkoholio.
Tačiau minėti atstumai galioja tik tada, jei vairuotojo dėmesys sutelktas į kelią. Jei tuo metu dėmesys buvo sutelktas į pašalinius dalykus, vairuotojo reakcijos laikas gali būti ne viena, o kelios sekundės. Nustatyta, kad vairuotojai pasirinktam asmeniui paskambina per maždaug septynias sekundes. Atrodo, kad tai tik kelios akimirkos, tačiau jei automobilio greitis yra 100 km/h, per tiek laiko jis nuvažiuoja apie 200 metrų! Jei tuo metu vairuotojas nežiūri į kelią, daugelio pavojų jis gali tiesiog nepastebėti. Užtenka, kad priešais važiuojantis automobilis staiga pradėtų stabdyti ir susidūrimo vargu ar išvengsite.
Vairavimas naudojantis telefonu prilygsta vairavimui išgėrus
Kai vairuotojo žvilgsnis į telefono ekraną nukreipiamas ilgam – jis telefonu rašo trumpąsias žinutes, skaito komentarą socialiniame tinkle ar net naršo internete – tokiu atveju apie jo gebėjimą sureaguoti į netikėtai pasirodžiusią kliūtį net neverta kalbėti. Tokį „veikėją“ kartais nesunku pažinti: paprastai jis važiuoja gerokai lėčiau nei dauguma automobilių (kas irgi yra pavojinga), kartais keistai vingiuoja, tarsi būtų apsvaigęs nuo alkoholio.
Nepaisant to, kad KET draudžia naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant (jeigu juo naudojamasi rankomis), tai vis dar daroma. KET pažeidimų statistika nedžiugina: 2021 m. užfiksuota, kad šis reikalavimas buvo pažeistas 42 260 kartus. 2020 m. buvo išaiškinti 34 900 pažeidimo atvejai. 2019 m. – 19 394. Taigi skaičiai negailestingai šauna aukštyn ir šie metai greičiausiai nebus išimtimi, nes tik per pusmetį užregistruotas 25 841 minėto draudimo pažeidimo atvejis.
D. Britanijos ir JAV mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad asmuo, kalbantis mobiliuoju telefonu vairuodamas, kelia tokį patį pavojų kaip ir asmuo, kurio kraujyje yra 1 promilės alkoholio. Panašią riziką kelia ir nuvargę vairuotojai, vairuojantys nemiegoję 18-20 valandų.
Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad net 7 iš 10 lietuvių vairuodami naudojasi mobiliaisiais telefonais. Tačiau nepamirškime, kad saugus telefonas automobilyje yra tas, kuris išjungtas. Kol važiuojame, nesinaudokime juo, kad neblaškytume reikalingo vairavimui dėmesio. Turime įvertinti, kad mūsų proto galimybės apdoroti didelius informacijos kiekius yra ribotos. Taip pat nereiktų pamiršti, kad net laisvų rankų įrangą naudojantis vairuotojas yra įsitraukęs į pokalbį, tad dėmesys įvykiams kelyje sumažėja ir padidina avarijos tikimybę.
