Jei didžioji dalis Lietuvos vairuotojų turėtų bent minimalių važiavimo slidžiame kelyje įgūdžių, avaringumas tikrai sumažėtų ir Lietuva anksčiau laiko pasiektų „Viziją nulis“ (čia apie žuvusių keliuose skaičių) ir sumažintų avaringumą per pusę.
Rokas Baciuška sako, kad daugelis klaidingai įsivaizduoja, jog slidu gali būti tik per plikledį ar pasnigus. Tai – tik dalis tiesos. Jau ankstų rytą išėję į kiemą ir gramdydami leduką nuo automobilio lango turėtume suvokti, kad ir ant asfalto gali būti slidžių zonų. O kartais nereikia ir jų – netgi šlapio smėlio lopinėlis ar pernykščių lapų šūsnis posūkyje ar stabdant taps pavojumi, jei mąstysime taip, kaip vairuodami vasarą sausoje trasoje.
Atstumo suvokimas ir darbas vairu
Pagrindinės taisyklės – suvokti, kad stabdymo kelias tokiomis sąlygomis ilgėja, o pasuktas vairas nebūtinai nukreips automobilį norima kryptimi. Kitaip tariant, vairuotojams svarbu suprasti, kad ne tik vairas ir ne tik stabdis yra valdymo įrankis ekstremalioje situacijoje. Geriausia, kai jie naudojami kartu ir labai išmintingai. O tam reikia keisti mąstymą. Auksinė taisyklė: tikrai saugus atstumas, tai tas, kurį gausite padalinę automobilio greitį pusiau. Pavyzdžiui, jei važiuojate 60 km/val., saugus atstumas normaliomis sąlygomis yra 30 m., o jei slidu, atstumą derėtų padidinti.
Stabdymo kelias tokiomis sąlygomis ilgėja, o pasuktas vairas nebūtinai nukreips automobilį norima kryptimi.
„Atšalus orams, reikia laikytis didesnio atstumo, nei įprastai. Nes, apsipratę su dideliu greičiu, jo tiesiog nejaučiame. Todėl atrodo, kad, lydekai paliepus, o mums panorėjus, automobilis kaip įbestas stos vos numynus stabdį“, – aiškina Rokas Baciuška.
Bet taip nebūna, stabdymo kelias šlapioje trasoje ar ant šaltesnės dangos ilgėja dėl prastesnio sukibimo, akvaplanavimo ar storos sniego plutos.
„Todėl šiais metais Lietuvoje labai padaugėjo techninių avarijų. Vienas automobilis įvažiuoja į kito galą, kiti, juos apvažiuodami, užsižiūri ir dar kam nors baksteli. Tokių žioplų atvejų tikrai daug“, – pastebi R.Baciuška.
Kita problema, kurią pastebi lenktynininkas, beribis vairuotojų pasitikėjimas savo padangomis bei ABS, ESP ir kitom elektroninėmis saugos sistemomis.
„Taip, jos tikrai padeda, tačiau nėra panacėja. Tarkime, ABS (stabdžių antiblokavimo sistema), savo traškėjimu signalizuojanti, kad ratai bando užsiblokuoti ir slysti, stabdymo kelio netrumpina. Veikiau atvirkščiai. Nes jos tikslas – išvengti ratų užsiblokavimo ir automobilio užsiskersavimo, teisingai paskirstant stabdymo jėgą. Paradoksas, bet nėra įrodyta, kad, atsiradus ABS, būtų sumažėję avarijų, nes vairuotojai ima mažiau saugotis“.
Tas pats pasakytina ir apie darbą vairu. Daugelis vairuotojų įsitikinę, kad, kuo labiau suksi vairą, tuo greičiau suksis automobilis. Ir vėl – nieko panašaus – žiemą reikia vairuoti švelniai, atsargiai ir su protu. Vairą reikia sukti ten, kur norite važiuoti. Tipinė klaida – „persukti vairą“, t.y. jį pasukti daugiau, negu reikia. Jeigu jau slystate, automobilis nuo to sukti labiau nepradės. O kai priekiniai ratai „pagaus“ sukibimą, persukti ratai taps nemaloniu siurprizu.
Atlikite eksperimentą parduotuvėje su vežimėliu. Ar pastebėjote kad, jei ratukai užsiskersuoja, vežimėlis slysta tiesiai. O jeigu pasisuka į šoną nedaug, vežimėlis suka sklandžiai. Tas pats vyksta ir per daug pasukus vairą – priekis ima slysti veikiamas inercijos. Todėl, jei slidžiame kelyje vairą suksite į šoną staigiai ir per daug, priekis slys, automobilis taps nevaldomas. Slydimo ribą galima pajusti švelniai bandant jį atsukti atgal, kol automobilis vėl taps kontroliuojamas.
Kurių ratų sukibimas geresnis?
Vairuotojai dažnai ginčijasi, kurie automobiliai stabilesni: varomi priekine ašimi ar galine. Tačiau ir vienu ir kitu atveju pirmiausiai reikėtų galvoti apie fiziką: kaip pagerinti tos ašies sukibimą, kuri nori slysti ir išvengti nemalonumų. Iš principo abu automobiliai elgiasi vienodai – pagal fizikos dėsnius.
Kas vyksta, jei staigiai akceleruojate? Automobilio priekis šiek tiek kyla į viršų, taigi masės centras pasislenka atgal ir smarkiau prispaudžia galinius ratus. O jei atleidžiate akceleratorių ir stabdote? Teisingai, masės centras pasislenka į priekį ir labiau prispaudžia priekinius ratus.
Kaip šiomis žiniomis naudotis praktikoje. Tarkime, važiuojate slidžiu keliu nesvarbu kokiais ratais varomu automobiliu. Ką darysite prieš posūkį? Dar vis važiuodami tiesiai atleisite akceleratorių ir pristabdysite vis dar tiesiais ratais. Jų sukibimas tą akimirką pagerės, o galinių – pablogės. Todėl, protingai sukant vairą (ne per staigiai ir ne per daug), automobilis turėtų būti klusnus.
Kas nutiks jei į slidų posūkį įvažiuosite per greitai? Tai bus didelė klaida. Nes, greičiausiai, ir staigiai stabdysite, ir stipriai suksite vairą, tokiu būdu sukeldami priekinės ašies slydimą.
Kaip teisingai naudotis ABS
Paradoksas, bet tikrai nedaugelis vairuotojų išnaudoja ne visą ABS potencialą. Nes stabdžių traškesys ir virpantis pedalas keistai veikia psichologiją – daugelis linkę koją atleisti, „kad pedalas netraškėtų“.
Tačiau slidžiame kelyje reikėtų elgtis visiškai priešingai, pataria Rokas Baciuška.
„Kuo stipriau norite stabdyti, tuo labiau reikia spirti į pedalą. Kartais net iš visų jėgų, jei situacija ekstremali. Tuomet automobilio kompiuteris supras, kad reikalai rimti ir stabdymas bus maksimalus – praktiškai visi šiuolaikiniai automobiliai turi avarinio stabdymo sistemą (EBD), kuri atpažįsta staigų stabdžių pedalo paspaudimą kaip „panišką“ stabdymą ir stabdžių sistema ima veikti maksimaliu galingumu. Be to, naudodamiesi ABS, galite drąsiai bandyti apvažiuoti staiga išdygusią kliūtį. Paprasčiau tariant, įvykus ekstremaliai situacijai staigiai trenkite per stabdžių pedalą ir vairuokite“, – aiškino lenktynininkas Rokas Baciuška.
Brankinkime gyvybę. Rinkimes saugų greitį
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
