Važiuojant per brolių latvių žemę ne vienam tekdavo matyti tokį vaizdą. Kažkur vieškelyje šalia magistralinio kelio stovi koks senas neišvaizdus automobilis. Tarkim, sidabrinis „Opel Astra“, kokių 2000 m. gamybos. O šalia jo – ant nedidelių stovų (nebūtinai ant trikojo) pastatyta „dėžė“, į kurią iš „Astros“ akumuliatorių baterijos eina laidas. Daug tokių istorijų gali papasakoti žurnalo „Auto Bild“ redaktorius Vitoldas Milius.
Tokiu būdu policija bendradarbiavo su ūkininkais ar tiesiog asmenimis, kurie norėdavo papildomai užsidirbti. Toks „privatininkas“ turėdavo visą greičio matavimo periodą sėdėti automobilyje ar būti netoli jo – tiesiog saugoti aparatūrą. Jam pačiam greičio matuoti nereikėdavo, viskas automatizuota, informacija apie pažeidimą iš karto keliauja į administracinių nusižengimų duomenų bazę.
Keliautojas Karolis Mieliauskas, apvažiavęs motociklu Žemės rutulį (apie 10 tūkst. km nuvažiavo Rusijos platybėse), tą patį pasakoja ir apie šią šalį.
„Vadinamieji trikojai Rusijoje prasideda vos pravažiavus sieną. Ir baigiasi tik Sibiro viduryje. Vėliau vėl atsiranda ties Vladivostoku. Jų yra tiek daug, matuokliai sustatyti taip tankiai, kad, regis, kartais greitis matuojamas kas keli kilometrai.
Tiesiog vidury niekur kartais prie kelio stovi palapinė, joje gyvena žmogus ir prižiūri aparatūrą. Man didelė nuostaba – prieš trejus metus to nebuvo. Vos pažeidi taisykles, iškart gauni trumpąją žinutę. Ir, jei esi davęs bankui leidimą, gauni ir antrą žinutę, kad bauda jau nuskaičiuota nuo sąskaitos. Žinoma, dalis rusų piktnaudžiauja, užtepliodami dažais vieną numerio raidę“, – dalijosi įspūdžiais Karolis Mieliauskas.
37 naujos kartos lazeriniai matuokliai – tik dalis priemonių
Lietuvoje nuo šio rudens įsigalios panaši tvarka. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys ir Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, pristatydami naujuosius lazerinius nešiojamus greičio matuoklius (tokių Lietuvoje bus 37), pabrėžė, kad bent kol kas šiuo matuoklius Lietuvoje saugos pareigūnai, šieno kupetose ar palapinėse (kaip Rusijoje) jie tikrai nebus slepiami.
O Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas patvirtino, kad netrukus bus pradėtas ir sektorinių (vidutinio greičio matuoklių) tinklo plėtros etapas, teisiniai klausimai, trukdantys plėsti tinką, netrukus bus išspręsti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kelių direkcija paskelbė: kur bus montuojami sektoriniai, o kur momentiniai greičio matuokliai
Techniniai duomenys: galės fiksuoti ir motociklus
Bet grįžkime prie naujausių greičio matavimo aparatų. Ta įranga, kuri matuos greitį pačiose netikėčiausiose vietose (ir mieste, ir užmiestyje) – tai „PoliScan FM1“, pagaminta Vokietijos įmonės „Vitronic“.
Matuokliai veikia lazeriniu principu: skenuoja visas transporto priemones ir automatiškai fiksuoja jų greitį – tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių. Greičio viršijimo pažeidimus fiksuoja dvi skaitmeninės kameros, o sistema pasirenka tą kamerą, kuri tinkamiausia geram vaizdui užfiksuoti. Nuotrauka ir kiti pažeidimo duomenys automatiškai mobiliuoju ryšiu išsiunčiami Administracinių nusižengimų registrui. Nuotrauka leidžia aiškiai identifikuoti greitį viršijusią transporto priemonę.
„Šie prietaisai yra patikimi ir patvarūs: atsparūs šalčiui ir karščiui, veikia nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Jie fiksuoja nuo 10 iki 320 km/val. greitį, o galima greičio matavimo paklaida – labai nedidelė – iki 3 proc. Matuoklius galima sumontuoti faktiškai bet kurioje vietoje. Jie gali veikti tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, nakties metu naudojant vairuotojų neakinančią raudonos šviesos blykstę“, – analogų šalyje neturinčių prietaisų pranašumus vardijo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Ar Lietuvoje jau veikia automatinė baudų išrašymo sistema?
15min jau rašė, kad automatinė baudų išrašymo sistema (tokia, kaip aukščiau aprašyta, kai žinią apie baudą vairuotojas gauna el. paštu arba SMS) kol kas dar neveikia, bet informacinės sistemos tam beveik paruoštos. Kai jos bus suderintos, baudos vairuotojus pasieks maždaug per savaitę.
TAIP PAT SKAITYKITE: Naujovė: nuo 2020-ųjų pradės veikti automatinė baudų išrašymo sistema – baus ne tik už viršytą greitį
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris 15min paaiškino, kad naujųjų lazerinių matuoklių (taip pat ir vidutinio greičio) sąsaja su Administracinių nusižengimų registru jau suderinta. Tačiau dar derinama antroji sąsaja, kuri padės vairuotojui greičiau nei dabar pranešti, kad jis pažeidė taisykles. Iš pradžių – el. paštu, registruotu elektroninės valdžios vartuose, tarkime, pildant turto deklaracijas ar siekiant susigrąžinti GMP permokas.
Statistika: greitį viršija 2 iš 3
Statistika rodo, kad šalyje 2 iš 3 vairuotojų gyvenvietėse viršija leidžiamą važiavimo greitį. Daugiau kaip 10 km/val. leistiną greitį magistraliniuose keliuose viršija 17,6 proc. vairuotojų, rajoniniuose keliuose – 19,2 proc., o krašto keliuose – 31,6 proc. Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais policijos pareigūnai nustatė 101 905 greičio viršijimo atvejus, per tą patį laikotarpį pernai keliuose buvo nustatyta 156 790 tokių atvejų.
„Neretai vairuotojai klysta manydami, kad leistinas greitis yra ir saugus greitis. „Saugų greitį lemia daugybė veiksnių, kaip antai: vairuotojo patirtis, savijauta, oro sąlygos, automobilio techninė būklė, padangų ir kelio dangos būklė. Todėl saugus greitis dažnai gali būti gerokai mažesnis už leistiną“, – pastebėjimais renginyje dalijosi Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. – Dauguma eismo įvykių kyla neįvertinus eismo sąlygų ir nesugebėjus pasirinkti saugaus važiavimo greičio. Dėl to, iškilus grėsmingai situacijai, nelieka laiko priimti teisingam sprendimui.“
