Beveik prieš metus, 2017 m. sausio 13 d., apie 22 val., kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas (gimęs 1992 m.), važiuodamas antra eismo juosta, staiga persirikiavo į pirmąją prieš pat važiuojantį benzinvežį, vežusį pavojingas degias medžiagas, užtvėrė jam kelią ir tyčia staigiai sustabdė savo vairuojamą automobilį važiuojamojoje kelio dalyje. Benzinvežio ir kitų transporto priemonių vairuotojai, siekdami išvengti susidūrimo, buvo priversti staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį.
„Mercedes-Benz“ vairuotojas, sustabdęs savo automobilį, sudarė kliūtį kitiems eismo dalyviams ‒ neįjungęs avarinio šviesos signalo, išlipo iš automobilio, vaikščiojo važiuojamąja kelio dalimi, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, bei necenzūriniais žodžiais iškeikė benzinvežio vairuotoją.
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, tarp kurių ir chuliganiškas vairavimas, bei dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, kai necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje buvo iškeiktas benzinvežio vairuotojas, vairuotojui skyrė administracinę nuobaudą – 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.
Trakų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administraciniais nusižengimais kaltinamo vairuotojo skundą, pripažino, kad Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai teisingai inkriminavo jo veiką kaip chuliganišką vairavimą, tačiau „Mercedes-Benz“ vairuotojo atstovas, nesutikdamas su tuo, apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas perkvalifikuoti ją iš chuliganiško vairavimo į pavojingą vairavimą, nes pastarasis neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti, neturėjo chuliganiškų paskatų tai daryti, savo veiksmais nesiekė parodyti nepagarbos aplinkiniams ar paniekinti visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
Vilniaus apygardos teismas, patikrinęs visus įrodymus, konstatavo, jog apeliantas nubaustas pagrįstai. Taip pat teismas pasisakė, kad pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Taigi, suįžūlėjusiam vairuotojui nepavyko įrodyti savo „teisybės“, kurią Vilniaus apygardos teismas vertino kaip gynybinę poziciją. Teismas pasisakė, jog nustatytos objektyviosios jauno vairuotojo veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimo būdas, ypač automagistralėje ir dar žiemos metu, yra neleistinas, nepagarbus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
