Pagal šiuos išaiškinimus, elektrinės transporto priemonės, kurių galia didesnė nei 1 kW, o greitis viršija 25 km/val., laikytinos mopedais. Taigi juos ir jas gali vairuoti asmenys nuo 15 metų, turintys AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, taip pat jie privalo apsaugoti galvą šalmu. Tokiais mopedais, elektriniais riedžiais ar kitomis transporto priemonėmis griežtai draudžiama važinėti šaligatviais ir dviračių takais. Štai kodėl – smūgis, važiuojant 40-45 km/val. greičiu gali pasibaigti mirtimi.
Labai konkrečiai situaciją, kokia transporto priemonė laikytina paspirtuku, dar 2017 m., prasidėjus elektrinių riedžių bumui, išaiškino ir Susisiekimo ministerija. Rodos, ko dar trūksta: yra kelių eismo taisyklės, miestuose pristatyta draudžiamųjų ženklų, yra net keli išaiškinimai, bet situacija nesikeičia jau antrus metus – elektriniai riedžiai, išvystantys net 45 km/val. maksimalų greitį, laksto Palangos šaligatviais ir dviračių takais.
Kiek trūksta iki dar didesnės nelaimės?
Peršasi tik vienas atsakymas: Palangai trūksta veiklios valdžios, kuri užtikrintų, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos, užuot prašiusi, kad kurorto problemas spręstų kažkas kitas.
TAIP PAT skaitykite: Išmatavome: kokiu greičiu per Palangą skrieja elektriniai riedžiai?
15min rugpjūčio pabaigoje išsinuomojo vieną iš elektrinių riedžių ir išmatavo jo maksimalų greitį. Ši transporto priemonė, kurią Palangos valdžia leidžia nuomoti miesto centre (tiesiog Basanavičiaus g., skirtoje pėstiesiems ar Meilės alėjoje), žurnalisto atlikto testo metu išvystė maksimalų 43,8 km/val greitį. Gal reikėtų atlikti Euro NCAP saugumo testą – kas liktų iš vairuotojo, jei jis be šalmo atsitrenktų į sieną?
Bet, kol niekas nežuvo (o tie keli sužeisti pėstieji per žiemą pasimirš?), Palangoje niekas nesikeičia. Ir netgi Palangos tiltu, skirtu išskirtinai tik pėstiesiems, vienas po kito rieda ir elektriniai riedžiai, ir dviračiai, kuriems čia taip pat važiuoti draudžia ženklas.
Kreipėmės atsakymų į aukščiausią Palangos valdžią – merą Šarūną Vaitkų. Gal ko nors nežinome ar nesuprantame? Gal iš tikrųjų Palangos problemą gali išspręsti tik Vyriausybė, Seimas, prezidentė? Arba kruvina tragedija?
Klausimus nusiuntėme Palangos merui
Į 15min klausimus atsakė, taigi mero žodžius skaitytojams perdavė Palangos Ekonominės plėtros skyriaus Visuomenės informavimo specialistė Eglė Palubinskaitė.
Jos teigimu, Palangos miesto savivaldybė dar praėjusiais metais kėlė klausimą ne tik dėl elektrinių paspirtukų, bet ir keturračių velomobilių keliamos grėsmės pėstiesiems. Ir buvo pirmoji savivaldybė, viešai atkreipusi dėmesį, kad ši ne tik kurortui, bet ir visai Lietuvai labai aktuali problema yra tikrai grėsminga.
Atkreipė dėmesį? Bet juk žygiais, o ne žodžiais, mes Tėvynę mylim? Todėl, gavę šį atsakymą, iškart paprašėme patikslinti: kokių konkrečių teisės aktų dar reikia Palangos valdžiai, kad neleistų Meilės alėjoje, J.Basanavičiaus gatvėje ir kitose pėsčiųjų rojumi tapusiose vietose nuomoti greituosius elektrinius riedžius? Ir kad užtikrintų, kad tokie riedžiai nebūtų nuomojami nepilnamečiams. Ir kad... įvestų elementarią tvarką ant tilto. Bet atsakymo į antrą laišką negavome.
Palangos savivaldybė visus metus svarstė, siūlymus siuntė ministerijai
Pasak specialistės Eglės Palubinskaitės, savivaldybėje buvo surengtas ne vienas pasitarimas su Palangos miesto bei Klaipėdos apskrities policijos pareigūnais, buvo tariamasi, kaip spręsti pėstiesiems grėsmę keliančių elektrinių paspirtukų problemą. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ne kartą siūlė ieškoti būdų pakeisti teisės aktus, kad minėtomis pavojų pėstiesiems keliančiomis transporto priemonėmis nebūtų galima važinėti šaligatviais bei pėsčiųjų ir dviračių takais.
Kokius aktus reikia keisti? Juk ir dabar negalima siautėti, apie tai ne kartą rašė ir 15min, ir kitos masinės informacijos priemonės. Tačiau situacijos nekontroliuoja nei meras, nei policija. Na, nebent po tokių posėdžių, profilaktiškai. Pamatuoja greitį, pagrūmoja pirštu, vėl viešai apie problemą pakalba. Tačiau per kelis savaitgalius, skaičiuojant ir 1006 km lenktynes liepos mėnesį, neteko matyti, kad Palangos centre pareigūnai bandytų įvesti tvarką. Užtat riedžių – pulkai. Negi visi užsiėmę kitais darbais: naktimis girtuoklius tramdo, o dienomis – čeburekų pardavėjus?
Negi visi užsiėmę kitais darbais: naktimis girtuoklius tramdo, o dienomis – čeburekų pardavėjus?
Savo atsakyme savivaldybės atstovė primena, kad dviratininkų (taigi, ir elektrinių riedžių) eismas Birutės parke draudžiamas nuo 1973 metų, ir tai reglamentuoja Parko vidaus taisyklės. Taip pat įrengti įspėjamieji ženklai, draudžiantys važiuoti ir elektriniais paspirtukais, keturračiais velomobiliais. Ženklai statomi gerai matomose vietose, vyksta policijos ir Palangos m. sav. Viešosios tvarkos skyriaus reidai, pareigūnai baudžia pažeidėjus. Draudžiamieji ženklai įrengti ir Palangos tilto prieigose.
Taip, tą mes jau ne kartą konstatavome: ženklai yra, bet į juos nekreipiama dėmesio. Tokių ženklų galiojimo zonoje (pvz., ant dviračių takų) ir nuomojami tie greitieji riedžiai. Tai kur tvarka ir sveikas protas?
Savivaldybės atstovės nuomone, pažeidimo atveju policija turėtų bausti vairuotoją. O jei jis nepilnametis – už jo pažeidimą atsako nepilnamečio asmens tėvai.
Konkretūs Palangos valdžios darbai: patikrinimas, kuris patvirtino visiems žinomą tiesą
E.Palubinskaitė, atsakydama į Palangos merui adresuotus klausimus, paaiškino, kad meras Š.Vaitkus šią vasarą inicijavo patikrinimą – policijos pareigūnai su sertifikuota įranga išmatavo elektrinių paspirtukų greitį. Paaiškėjo, kaip nustatėme ir 15min eksperimento metu, kad daugelis paspirtukų važiuoja 34-35 kilometrų per valandą greičiu ar net greičiau, ir tai neatitinka motoriniams dviračiams keliamų reikalavimų.
Pasak E.Palubinskaitės, kitą sezoną miesto Tarybos narių laukia labai atsakingas sprendimas – dėl pėsčiųjų ir dviratininkų eismo reguliavimo J. Basanavičiaus gatvėje. Dėl pėsčiųjų srauto gausos bus svarstoma galimybė dviratininkų į šią gatvę neįsileisti.
Na, o Palangos meras Š.Vaitkus 2018 m. liepos 3 d. kreipėsi į Vyriausybę bei paprašė inicijuoti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus (toliau – Įstatymas). Vidaus reikalų ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri juos ir nagrinėja.
Bet kokį dar stebuklingą įstatymo pakeitimą turi sugalvoti Vyriausybė, jei savivaldybė nesugeba užtikrinti, kad eismo dalyviai (poilsiautojai) laikytųsi jau dabar labai aiškiai apibrėžtų taisyklių?
Viceministras: revoliucijų nebus, tik patikslinimai
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, viešėdamas 15min studijoje, pripažino, kad negali kištis į savivaldybių reikalus. Taigi negali pakeisti situacijos. Bet pripažino, kad Palanga ir kai kurie kiti kurortai turi rimtų eismo saugumo problemų.
O Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, komentuodamas VRM darbo grupės siūlymus, kaip tobulinti Įstatymą, 15min sakė, kad pakeitimai apims daugybę skirtingų klausimų – ne tik paspirtukus ar elektrinius riedžius. Nes saugaus eismo problematika labai plati, su daugybe aspektų.
Pasak viceministro D.Urbono, Įstatymo projektą derinimui ministerija pateiks iki lapkričio. O kas jame bus kalbama apie elektrinius riedžius, ar tie pakeitimai padės Palangoje ir kituose miestuose įvesti tvarką?
„Revoliucijų ar naujų draudimų nebus. Tiesiog bus sudaryta dar aiškesnė lentelė, padedanti klasifikuoti transporto priemones pagal techninius parametrus ir priskirti jas dviračiams, riedžiams, mopedams, motociklams ir pan. Kad visiems eismo dalyviams būtų dar aiškiau, kur ir kokiomis transporto priemonėmis galima važiuoti“, – sakė 15min viceministras D.Urbonas.
Taigi taisyklės iš esmės nesikeis, reikės laikytis tų, kurios galioja dabar ir kurias pamina kurortų poilsiautojai.
Policija: taisyklės aiškios, bausti reikia vairuotojus ir valdytojus
Marija Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė, siūlo dar kartą pasiskaityti informaciją Lietuvos kelių policijos tarnybos svetainėje. Ten labai aiškiai parašyta, kokie reikalavimai yra taikomi paprastų, elektrinių paspirtukų, riedžių, elektrinių ir kitų mopedų vairuotojams.
M.Kazanovič primena seniai žinomą tiesą: atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra numatyta LR Administracinių nusižengimų kodekse. Už didesnę dalį pažeidimų atsako pats transporto priemonės vairuotojas.
„Atsakant į jūsų klausimą „kas atsakingas“ – atsakingi patys vairuojantieji, išsinuomojantys pramogai skirtą priemonę (ne visais atvejais galinčią dalyvauti viešajame eisme).
Tam tikrais atvejais atsakomybė gali tekti tėvams – už nepilnamečių
vaikų nepriežiūrą, taip pat atsakingiems už draudimo sutarties sudarymą asmenims arba juridinių asmenų vadovams, taip pat asmenims, atsakingiems už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą (LR ANK 415, 424, 428, 429 straipsniai).
LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vienareikšmiškai nurodyta, kad dviratės ar triratės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis siekia 45 km/val. ir kurių didžiausia naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), priskiriamos mopedo kategorijai ir jų vairuotojai/valdytojai turi laikytis visų reikalavimų, taikomų šioms transporto priemonėms“, – sakė M.Kazanovič.
Pasak specialistės, policija nuolat informuoja eismo dalyvius apie reikalavimus motorinių transporto priemonių vairuotojams, akcentuojant suaugusiųjų atsakomybę leidžiant nepilnamečiams pramogauti, nesilaikant nustatytos tvarkos, taip pat nuolat vykdo eismo priežiūrą ir aktyviai organizuoja priemones, skirtas eismo dalyvių saugumui užtikrinti didmiesčiuose ir miestuose, turinčiuose kurorto statusą.
„Dar kartą atkreipiu dėmesį, kad, elektriniams mopedams, vadinamiems
„čioperiams“ (dėl neaiškių priežasčių pavadintiems „elektriniais paspirtukais“), galioja mopedams taikomi reikalavimai – o būtent, pareiga turėti teisę vairuoti, transporto priemonės registracija, techninė apžiūra ir nustatytas draudimas.
Įvykus eismo įvykiui, kuriame dalyvautų vienokios ar kitokios modifikacijos transporto priemonė, eismo įvykis būtų vertinamas ir nagrinėjamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes“, – sakė M.Kazanovič.
