Susisiekimo ministerija išaiškino, kad elektra varomi paspirtukai bei kitos transporto priemonės, galinčios važiuoti greičiau nei 25 km/val., bei kurių galia didesnė nei 1 kW, laikytinos ne elektriniais dviračiais, o mopedais.
Tokius „mopedus“ vairuojantiems verta atminti, kad važiuoti jiems derėtų gatve, o dalyvaujant viešajame eisme tokiomis transporto priemonėmis privaloma turėti vairuotojo pažymėjimą su atitinkamos kategorijos žyma. Be to, toks paspirtukas turi būti įregistruotas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir turėti galiojančią techninę apžiūrą.
Ir atvirkščiai, sako Marija Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė, jeigu elektrinės transporto priemonės didžiausias konstrukcinis greitis yra iki 25 km/val., o galia – mažesnė nei 1 kW, šiai taikytini tie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.
Pėstiesiems – pirmenybė
Apie pastaruosius reikalavimus žino retas kuris, į gatvę išvažiavęs elektriniu paspirtuku. Pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklėse (KET) apibrėžtuose reikalavimuose dviračių vairuotojams, galiojantiems ir tiems, kurie važiuoja elektriniu paspirtuku, nurodoma, kad eisme dalyvauti leidžiama tik turint tvarkingą stabdį ir garso signalą. Taip pat – privalomi lengviau transporto priemones padedantys pastebėti atšvaitai.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad važiuodami kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, paspirtukų vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Be to, važiuoti pro pėsčiąjį leidžiama greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui – 3–7 km/val. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad elektrinio paspirtuko vairuotojas važiuodamas pro pėsčiuosius privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paspirtukais, kaip ir dviračiais, KET draudžia kirsti kelią važiuojant pėsčiųjų perėja. Ir paspirtuko, ir dviračio vairuotojas norėdamas kirsti kelią pėsčiųjų perėja, privalo nulipti nuo transporto priemonės ir ją saugiai vestis.
Nepaisantiems šių bei kitų KET reikalavimų, sako M.Kazanovič, gresia atsakomybė, nurodyta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 428 straipsnyje. Šiame už įvairius padarytus nusižengimus – baudos nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.
Reikia aiškesnių taisyklių
Pasak Lietuvos pėsčiųjų asociacijos (LPA) prezidento Silvestro Dikčiaus, konfliktas tarp pėsčiųjų ir paspirtukų naudotojų, turinčių išsitekti ant to paties šaligatvio, užprogramuotas.
„Visada, kai susiduria skirtingų rūšių eismas, kyla tam tikras konfliktas. Pirmiausia dėl nesamos infrastruktūros. Nes užsienio šalyse, kur įrengtas gerai išvystytas dviračių takų tinklas ir pėsčiųjų eismui skirta infrastruktūra, tokių konfliktų reta. Lietuvoje infrastruktūros trūksta“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, dar pernai buvo išleista atmintinė elektrinių paspirtukų naudotojams ir apibrėžta, kad įvertindami turimos priemonės galingumą jų naudotojai turėtų patys nuspręsti, kuriai kategorijai priklauso ir ar gali važiuoti keliais, ar – šaligatviais. Visgi, S.Dikčiaus nuomone, į susiklosčiusią situaciją pasižiūrėta deklaratyviai.
„Pernai tokių priemonių buvo daug, šiemet greičiausiai atsiras dar įvairesnių. Kyla klausimas, ar viskas teisingai reglamentuota, nes eisme atsiranda pačių įvairiausių priemonių, apie kurias nei Kelių eismo taisyklių sudarytojai, nei įstatymų leidėjai net žinoti negalėjo“, – apie sparčiai besikeičiančią padėtį keliuose kalba pašnekovas.
Dalis atsakomybės, sako S.Dikčius, turėtų tekti ir pardavėjams, kurie, parduodami galingesnę elektrinę transporto priemonę, nurodo, kad čia – paspirtukas, nors iš tiesų turėtų rašyti, jog tai – mopedas.
Pašnekovas akcentuoja, jog drausti tokių transporto priemonių viešame eisme nesiūlo, taip pat ir imtis kontrolės rekomenduoja ne nuo baudų skyrimo, tačiau šviesti pirkėjus – būtina.
„Jei nekreipsime dėmesio į elektrinius paspirtukus gatvėse, situacija tikrai tik blogės“, – komentavo jis.