Skubėjimas — tik pasiteisinimas
15min pašnekovė pabrėžė, kad kalbant apie žmogaus elgesį svarbu suprasti, jog vienintelio teisingo paaiškinimo nebūna: „Tai lemia daugybė aplinkybių ir asmeninių motyvų, todėl sakyti, kad kaltas vienas ar kitas dalykas, būtų tas pats, kas nepasakyti nieko.“
Psichologės teigimu, galima išskirti kelis pagrindinius aspektus. Visų pirma, anot jos, yra žmonių, kurie tiesiog mėgsta greitį, jiems tai smagu. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad jeigu greitį viršijančio žmogaus paklaustume, kodėl jis taip rizikuoja, veikiausiai išgirstume ką nors apie skubėjimą. Vis dėlto dažniausiai tai tėra pasiteisinimas.
„Retai kada skubėjimas yra tikrasis motyvas. Tai labiau išimtiniai atvejai, o ne kasdienybė. Žmonės, kurie greitį viršija, tai daro nuolat — toks jų vairavimo būdas“, — paaiškino ji.
Sunku pritapti prie greitį viršijančio automobilių srauto
Dar viena priežastis, skatinanti važiuoti didesniu negu leidžiama greičiu — netinkamas aplinkinių vairuotojų pavyzdys. Pasak psichologės L. Šeibokaitės, mūsų elgesys priklauso nuo vyraujančių įpročių bei eismo kultūros. Paprastai kalbant, jeigu visi aplink važiuoja greičiau, tai ir man pačiam kyla noras daryti taip pat. Norint išlaikyti leistiną arba saugų greitį sraute, kuris skuba, prireikia didesnių pastangų bei vairuotojo sąmoningumo. Visuotinės normos veikia mūsų pasirinkimus.
Visuotinės normos veikia mūsų pasirinkimus.
15min kalbinta psichologė L. Šeibokaitė taip pat paaiškino, kad šiuolaikiniai automobiliai tokie komfortiški ir patogūs, kad greitis juose nė nesijaučia.
„Pabandykite greitai važiuoti dviračiu, — pavyzdį pateikė ji, — pajausite ausyse švilpiantį vėją ir taršomus plaukus, o štai spaudžiant automobilio greičio pedalą, dažnai jokio pokyčio nesijaučia. Tai sukuria saugumo iliuziją.“
Psichologė: „Tokiame elgesyje kartais matomi depresijos požymiai“
Apie tuos, kurie greitį viršija dažnai ir žymiai, toks elgesys nemažai ką išduoda. Pašnekovės teigimu, sakyti, kad tai probleminės asmenybės nereikėtų, tačiau aišku viena — jie linkę į rizikingą elgesį, išsiskiria pervertintu pasitikėjimu savo jėgomis bei neigiamu požiūriu į taisykles, todėl labai tikėtina, kad netinkamai elgiasi ne tik sėdę prie vairo, o ir kitose gyvenimo srityse.
Jie siekia aštrių pojūčių, o neretai būna linkę į agresyvų elgesį.
„Jie siekia aštrių pojūčių, o neretai būna linkę į agresyvų elgesį. Tokiame elgesyje kartais matomi depresijos požymiai. Gali būti, kad tokiais būdais šie žmonės sprendžia nuotaikos problemas“, — pasakojo L. Šeibokaitė.
15min pašnekovė neabejoja, kad kovoti su greičio viršijimo problema padėtų bausmės neišvengiamumas. Pasak jos, šalys, kurioms tą išspręsti pavyko, būtent taip ir padarė — užtikrino, kad nepriklausomai nuo to, kaip smarkiai viršijo greitį, vairuotojas sulauktų atsakomybės.
L.Šeibokaitė pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausia visai ne bausmės griežtumas ar baudos dydis, o pats neišvengiamumo faktas.
Keisti įpročius skatina ir infrastruktūra
Anot 15min kalbinto eismo eksperto M.Matusevičiaus, keisti vairuotojų įpročius padeda kelių infrastruktūra. Ne vienas toks sprendimas, skatinantis važiuoti lėčiau ir daugiau dėmesio skirti savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, buvo įgyvendintas pastaruoju metu Kaune. Pašnekovo teigimu, verta paminėti greičio mažinimo kalnelius, gatvių važiuojamosios dalies susiaurinimus. Beje, imtos įrenginėti ne tik iškiliosios pėsčiųjų perėjos, bet ir sankryžos.
15min paklaustas, ko reikia, kad ydingas vairuotojų įprotis važiuoti nesaugiu greičiu pasikeistų, pašnekovas atsakė trumpai, tačiau aiškiai — lakstymui nepatogios infrastruktūros. Kitaip tariant, atsižvelgiant į konkrečią vietą ir problematiką, būtina įrengti kelių infrastruktūrą taip, kad ji vairuotojų neskatintų elgtis nesaugiai. Pavyzdžiui, priverstų sumažinti greitį ten, kur tai būtina padaryti dėl jų pačių bei kitų eismo dalyvių saugumo.
Didesnis greitis — gyvybės ir mirties klausimas
Panašios nuomonės laikosi ir tvaraus susisiekimo ekspertas Antonas Nikitinas. Mūsų elgesį eisme, anot jo, lemia daug faktorių, o gatvių suplanavimas tam irgi turi nemažą įtaką.
„Platesnės eismo juostos ir didesnis jų skaičius, tiesus kelias sukuria erdvės efektą, kur didesnis greitis ne taip jaučiamas. Ir priešingai, — pateikė pavyzdį pašnekovas, — siauresnės juostos, daugiau elementų šalia kelio, pačio kelio vingiai – sukuria visai kitokią važiavimo dinamiką.“
Jis atkreipė dėmesį, kad viršyti greitį yra ir šioks toks įprotis, nerašytas „sutarimas“, esą važiuojant 10 km/val. greičiau — nieko neatsitiks. Vis dėlto, anot A.Nikitino, net ir nedidelis iki 20 km/val. greičio skirtumas yra gyvybės ir mirties klausimas.
„Tyrimai ir statistika rodo, kad išlieka 90 proc. tikimybė išgyventi, jei eismo dalyvį partrenks 30 km/val. greičiu judantis automobilis, o esant 50 km/val. greičiui tikimybė išgyventi lieka mažesnė nei 20 proc.“, — paaiškino jis.
Svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir pokyčiai galvose
Kokie infrastruktūros sprendimai veiksmingiausiai keičia vairuotojų, mėgstančių lėkti greitai, įpročius? Dažniausiai tai, pašnekovo teigimu, įvairių priemonių kompleksas. Viskas priklauso nuo to, kur tos priemonės taikomos ir koks jų tikslas.
Anot jo, svarbu suprasti, kad ne mažiau svarbūs ir pokyčiai eismo dalyvių galvose — ugdyti sąmoningumą, atsakomybę.
„Turime suprasti, kad sėsdami prie automobilio vairo esame tiesiogine to žodžio prasme atsakingi už aplinkui esančių žmonių gyvybes. Visi žinome ir tai, kad greičio pedalo mieste paspaudimas dažniausiai padeda greičiau atvykti anksčiau nebent prie artimiausio šviesoforo ir bendroje kelionės trukmėje sutaupyti vos kelias minutes, o pavojų sukelti galima didelį“, — teigė 15min pašnekovas.
„Juodųjų dėmių“ žemėlapiai
Kelių infrastruktūra pertvarkoma atsižvelgiant ir į saugaus eismo užtikrinimo tikslus. Tam tikslui nuolat vykdoma analizė ir sudarinėjami „Juodųjų dėmių“ žemėlapiai.
Valstybinės reikšmės keliams taip pat kartą per metus sudaromas „Juodųjų dėmių“ žemėlapis. Po to ekspertai vykdo išsamius tų vietų tyrimus ir parenka bei įdiegia konkrečias inžinerines priemones, didinančias eismo saugą.
Didelis dėmesys skiriamas ir tinkamai kelių priežiūrai bei visuomenės švietimui. todėl mažėja žuvusiųjų Lietuvos keliuose.
Brangink gyvybę. Rinkis saugų greitį
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
