Praėjusiais metais viename judriausių Lietuvos kelių, „Via Baltica“, buvo sumontuoti vidutinio greičio matuokliai – kelių kilometrų atkarpoje vairuotojai buvo priversti važiuoti leistinu greičiu, priešingu atveju gaudavo baudą. Prieš kurį laiką LAKD paskelbė, kad dar šiemet Lietuvoje atsiras 25 vietos, kuriose bus matuojamas vidutinis greitis. Ir tai – ne pabaiga, nes iki 2020-ųjų numatyta tokių vietų visoje šalyje įrengti 125.
Vidutinio greičio matavimo sektoriaus ilgis yra apie 5 kilometrai. Iš viso Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių yra apie 21,2 tūkst. kilometrų, iš jų apie 600 bus kontroliuojamas greitis. Vidutinio greičio kontrolė vargu ar vyks žvyrkeliuose (jų – 7,1 tūkst. km) bei akmenimis grįstuose keliuose (7 km). Tad galima teigti, jog 2020-aisiais apie 4,2 proc. asfalto ar betono dangą turinčių Lietuvos kelių bus kontroliuojamas vidutinis greitis.
Tikslas – ilgalaikis
Šiandien esame numatę 125 vietas, kuriose vidutinio greičio matavimas tiktų ir turėtų teigiamą efektą saugaus eismo sąlygoms.
„Kol kas sektorinio greičio matavimo vietos yra viduryje tarp samprotavimo ir jau patvirtinto projekto. Mūsų tikslai – ilgalaikiai, o intelektinių transporto sistemų (ITS) priemonių diegimas yra būtent toks procesas. Šiandien esame numatę 125 vietas, kuriose vidutinio greičio matavimas tiktų ir turėtų teigiamą efektą saugaus eismo sąlygoms“, – apie planus pasakojo LAKD Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Kelių direkcija toli gražu nestabdo inžinerinių eismo sąlygų gerinimo būdų – žiedinių sankryžų, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimo ir kitų. Tačiau, kaip teigė N.Abukauskas, nors visos priemonės skirtos vienam tikslui – eismo saugumo didinimui, jų poveikis skirtingas.
„Inžinerinių priemonių poveikis yra lokalus – pavyzdžiui, kur eismo saugumą pagerina žiedinė sankryža? Ten, kur ji įrengta. O kas užtikrins eismo saugumą 10 kilometrų ruože tarp dviejų sankryžų? Juk nepristatysi greičio ribojimo kalnelių kas 50 metrų“, – samprotavo LAKD atstovas.
Tokioje vietoje esminė priemonė norint užtikrinti eismo saugumą – greičių harmonizavimas, t.y. jų suvienodinimas tarp skirtingų eismo dalyvių ir greičio viršijimo atvejų išvengimas.
„ITS priemonė, šiuo atveju sektorinė greičio kontrolė, tą labai gerai padės užtikrinti. Pasaulinė praktika rodo, kad jos efektyvumas yra labai didelis“, – teigė N.Abukauskas.
Problema – patikrinimų skaičius
LAKD specialistas pasidalijo ne pačiais naujaisiais, tačiau gana aktualiais Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (OECD) duomenimis. Organizacija suskaičiavo, kurios dalies vairuotojų greitis buvo matuojamas bent kartą per metus. 2011-ųjų duomenimis, lyderė Europoje yra Austrija – 587 šios šalies vairuotojų (iš 1000) greitis bent kartą metuose buvo patikrintas.
Lietuva ir jos kaimynės tokioje statistikoje neatrodo gražiai. Anot OECD, Lietuvoje iš tūkstančio vairuotojų 2011-aisiais bent kartą tikrinti buvo... 17. Latvijoje – 44, Estijoje – 80.
„Ar nuo 2011-ųjų buvo intensyvinta kontrolė keliuose? Aš manau, policija atsakytų, kad greičiausiai ne. Jeigu mes likome tokiame lygyje, tai patikrinimų dėl greičio viršijimo lygyje mes esame pačiame dugne“, – teigė N.Abukauskas.
Anot jo, geriausiai šią situaciją iliustruoja lietuvių pomėgis užmiesčio keliuose važiuoti 10 km/val. greičiau, nei leistina. Tai užtraukia tik įspėjimą, piniginė bauda negresia, tad kodėl nepasinaudoti? Saugaus eismo ekspertas juokavo, kad vairuotojams galima užduoti klausimą – kada jie matė policijos pareigūnus, matuojančius greitį?
„Saugaus greičio nesilaikymas – viena pagrindinių priežasčių, kodėl įvyksta eismo įvykiai su skaudžiomis pasekmėmis“, – tikino Lietuvos kelių specialistas.
