Projekto „Spūsčių matuoklis“ tikslas – ne tik išmatuoti eismo intensyvumo skirtumą, kuris susidarė vos per savaitę, į Vilnių sugrįžus moksleiviams ir studentams. Labai svarbu išsiaiškinti ir parodyti, kur yra „raudonos dėmės“ (jei žvelgsime į „Waze“ ar kitų programėlių vizualizacijas).
Pirmasis maršrutas: strigome ties policija...
Startas – 8 val. ryto Pilaitėje, autobusų žiede. Toliau važiuojame Karaliaučiaus gatve, sukame Pilaitės prospektu. Judame link Spaudos rūmų, o iš ten Narbuto gatve iki Edukologijos universiteto žiedo. Tiksliau, finišo linija laikome sankryžą ties PC „Panorama“ su Saltoniškių gatve.
Prieš savaitę tuo pačiu metu šią atkarpą įveikėme be jokių kliūčių – per 12 min. 35 sek. Jei būtume skaičiavę iki Edukologijos universiteto žiedo – per 13 min. 15 sek. O kaip sekėsi antradienio rytą, prasidėjus spūstims?
Priminsime, kad yra buvę dienų – prieš metus ar dvejus – kai spūstys Pilaitės pr. prasidėdavo vos įvažiavus į miestą, ties Karaliaučiaus gatve ar statoma Pilaitės bažnyčia. Tačiau, bėgant laikui, dalis šio rajono gyventojų atrado kelią per mišką į Karoliniškes. Kiti jau įprato naudotis šviežiai išasfaltuota Taurupės gatve, vedančia per mišką tiesiai į Vakarinį aplinkkelį.
Todėl pirmasis nuvažiuotas kilometras nuteikia optimistiškai. Didelių spūsčių nėra. O prie fakto, kad Pilaitės pr. šviesoforų priberta kaip žirnių, jau baigiame priprasti. Tačiau netrukus jie ima badyti akis labiau nei ryto saulė (važiavome antradienį – aut. past.).
Tiesa, stabtelėjimas ties „pentagonu“ (taip juokais vadinamas VSD pastatas – sankryža su V.Pociūno g.) – pirmasis pavojaus signalas, kad strigsime ilgam: kiek tik akys mato – pilnas prospektas stovinčių automobilių. Iki pat Spaudos rūmų. Ir dar pora šviesoforų viename kilometre. Sukti aplinkiniais keliais – jau per vėlu. Riedame tiesiai – kol kas greičiau, nei eitume pėstute.
Gana sėkmingai praslinkę su srautu pro VSD, jau ilgam stojame. Spėkite kur? Ties Lietuvos kelių policijos pastatu.
Netgi spėju apžiūrėti – gal kur ant stogo tiesioginį interviu duoda vyr. specialistė Marija Kazanovič. Ne, nesimato pareigūnų. Užtat aplink pilna automobilių, kurių vairuotojai skaito naujienas telefonuose. Nėra abejonių – tai taip pat prisideda prie spūsčių formavimosi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ekspertų pasiūlymas vairuotojams, keikiantiems spūstis: atsakymų ieškokite „raudonoje dėžutėje“
Tiesa, keli proto bokštai ir Pilaitės pr., ir vėliau, Narbuto g., manevruoja tarp juostų, vienas „Opel“ smarkiai dūmina... Gražiai atrodo tie dūmai tekančios saulės spinduliuose – tokia kriminalinė romantika dyzelgeito ir dyzelheito (angl. dyzelio nekentimas) kontekste.
Gal, jei visi dyzeliai būtų tvarkingi, su DPF ir sveikomis tarpinėmis, jei gudročiai savo negudriais manevrais nedidintų spūsčių, gyventume tikrame transporto rojuje – užsisvajoju apie idealų pasaulį.
Gerai, kad srautas šiek tiek pajuda ir „Opel“ jame pranyksta. „Vairuodamas – vairuok“, – prisimenu „Auto Bild“ redaktoriaus Vitoldo Miliaus sparnuotą frazę.
Tačiau išvada tokia pat aiški, kaip kad buvo pėsčiųjų viaduko poreikis virš Narbuto gatvės – šis prospektas nėra visavertė arterija. Jis labiau primena drumzliną upę, kurioje daugelį rytų savo mobiliuosiuose telefonuose naršys žiovaujantys vairuotojai. Ar tikrai jame ne per daug šviesoforų?
Miesto planuotojams komplimentas tik už vieną segmentą – A juostą, kuria į miestą greičiau nei automobiliai gali judėti autobusai. Simboliškas, bet akivaizdus privalumas.
Beje, lyrinis nukrypimas apie šį prospektą. Pamenu, kartą vakare ėjau namo priešinga kryptimi – nuo Spaudos rūmų link VSD. Tai ties kelių policijos pastatu greitasis autobusas 4G niekaip nesugebėjo manęs aplenkti iki stotelės. Tik kirtęs šviesoforo reguliuojamą sankryžą su Spaudos g. (ties „Green Hotel“), autobusas atsiplėšė. Tai ar čia blogai srautai apskaičiuoti, ar man reikėtų kojas pasitrumpinti?
Viskas, gana nukrypimų. Kelias nuo Kelių policijos pastato iki viaduko su Laisvės pr. – toks pat nuobodus ir lėtas. Vėliau Narbuto gatve eismas juda iki pat nuokalnės pabaigos – sankryžos su Sėlių gatve, kurioje Vilniaus valdžia įrengė vadinamąją „Park and Ride“ aikštelę. Rašau vadinamąją, nes visoje Europoje jos rengiamos didmiesčių pakraščiuose, siekiant sumažinti spūstis, o ne centre kaip Vilniuje (čia ji virto tiesiog pigia stovėjimo aikštele).
Tiek to, minkime į priekį. Apylaisviai judame dar iki vadinamojo Narbuto ežero (dauba, kurioje per liūtis anksčiau skęsdavo automobiliai, netoli posūkio link Žvėryno bažnyčios), o štai ten belieka tik melstis. Trys viena paskui kitą sekančios šviesoforų linijos čia nužudo bet kokį entuziazmą. Nes automobiliai negali važiuoti net ir per žalią šviesoforo signalą (tarkime, ties Saltoniškių g.) – sankryža užsikimšusi. Taigi Edukologijos žiedas nuo spūsčių neišgelbėjo, daugybė vairuotojų jame vis dar „grybauja“.
Rezultatas: užtrukome trigubai ilgiau
Žodžiu, vaizdas šioje, paskutinėje pirmojo eksperimento atkarpoje – dar blogesnis nei ties Kelių policijos pastatu. Visa atkarpa iki pat Policijos departamento (rekonstruota ir linijų privingiuota sankryža su Saltoniškių gatve) – suparalyžiuota.
Minutės slenka labai lėtai. O rezultatą suskaičiuoti nesunku: po Rugsėjo 1-osios važiuodami ta pačia atkarpa tuo pačiu metu užtrukome trigubai ilgiau – 36 min. 02 sek. (palyginkite su rugpjūčio pabaigos rezultatu – 12 min. 35 sek.). Jei su važiavimu iki Edukologijos žiedo – 38 min. 16 sek.
Aštuoni svarbiausi Vilniaus maršrutai
Rytoj skaitykite žurnalistės Eglės Girdenytės pasakojimą apie kitą labai populiarų rytinį maršrutą sostinės gatvėmis – iki Edukologijos žiedo važiuosime nuo Žemųjų Panerių.
O šio maršruto „raudonosios dėmės“, deja, ties Kelių policijos būstine ir Policijos departamentu. Apie Edukologijos žiedo stebuklus – kitose publikacijose.
