Gediminas pastebėjo naują tendenciją:
„Kai Lietuvos transporto arterijos būdavo dviejų juostų pločio, atsirado „antraeilininkų“ sindromas. Bet, vos tik atsirado trečia juosta, „antraeilininkai“ tapo „trečiaeilininkais“.“
Publikuojamą vaizdelį skaitytojas nufilmavo Vilniaus vakariniame aplinkkelyje. Kaip pats teigia, važiuodamas maksimaliu KET leidžiamu greičiu (90 km/val.), turėjo stabdyti, nes lengvieji automobiliai trečia juosta judėjo beveik tokiu pat greičiu kaip vilkikas, važiavęs antra juosta. Tuo pat metu pirmoji juosta buvo apytuštė, nors iki posūkio į Gariūnus buvo likęs dar didelis kelio gabalas.
Netrukus paaiškėjo šio eismo srauto stabdis: trečia juosta ramiai važiavo „Peugeot 206“, pažymėtas „Klevo lapo“ ženklu.
„Aš neturiu nieko prieš pradedančius vairuotojus. Bet juk KET aiškiai parašyta ir vairavimo mokyklose mokoma: automobiliu privaloma važiuoti kiek įmanoma dešiniau, jei laisva kraštinė (šiuo atveju – pirma arba antra) juosta. Aš greičio neviršijau, tačiau turėjau, kaip ir kiti vairuotojai, mažinti greitį, kol pavyks vidurine juosta aplenkti „trečiaeilininkę“, – dėstė savo mintis Gediminas. Jo manymu, vairavimo mokyklose vairuotojų neišmokoma tinkamai elgtis kelyje.
Per mažai privalomų pamokų
Vairavimo mokyklos „AmpliusLT“ vadovas Artūras Pakėnas anksčiau 15min yra įvardijęs priežastį, kodėl susidaro tokia situacija. Jo manymu, dauguma būsimų vairuotojų, norėdami už mokymo procesą mokėti kuo mažiau, vairavimo mokyklose „atsimoko“ mažiausią būtiną laiką, t.y. 30 valandų. O norinčių užsisakyti papildomų pamokų, jei trūksta patirties, nori vos vienas kitas. Visi labai taupūs. Todėl susidaro situacija, kad jauni žmonės nori ne išmokti vairuoti, o tik kaip nors išlaikyti egzaminą ir gauti vairuotojo pažymėjimą. Ko neišmoko kursuose, neva vėliau pasimokys kelyje. Todėl ir matome rezultatą – „Klevo lapas“ tiesiog bijo persirikiuoti.