„Analizuojant šventinį kelių pastarųjų metų laikotarpį, galime teigti, kad lietuviai vis dar nevengia švenčių metu vartoti alkoholio. Per šventes padaugėja įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, eismo įvykių ir kitų viešosios tvarkos pažeidimų. Tikimės, kad šių metų šventiniu laikotarpiu, šalyje įsigaliojus griežtam karantinui, pažeidimų statistika bus gerokai mažesnė“, - vylėsi Revita Janavičiūtė, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.
Prie automobilio vairo įpūtus daugiau nei 1,5 promilės, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Nuo 2017-ųjų metų prie automobilio vairo įpūtus daugiau nei 1,5 promilės, gresia baudžiamoji atsakomybė - pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla keliauja į teismą. Kitaip sakant, vairavimas neblaiviam šiandien prilyginamas nesunkiam nusikaltimui.
Prieš kelerius metus gudresni neblaivūs vairuotojai baudžiamosios atsakomybės išvengdavo paprasčiausiai atsisakydami pūsti į alkotesterį. Dėl šios priežasties nuo 2019-ųjų metų kriminalizuotas ir vengimas tikrintis neblaivumą.
Numatyta baudžiamoji atsakomybė yra pakankamai griežta ir nešanti didelius nuostolius girtam prie vairo sėdusiam asmeniui. Tai gali būti bauda nuo 2 500 iki 100 000 eurų, areštas nuo 15 iki 90 parų arba net įkalinimas nuo 3 mėnesių iki vienerių metų.
Nesvarbu, kokia bausmė paskirta – visuomet skiriamos ir dar 2 baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudžiama vairuoti nuo 1 iki 5 metų ir konfiskuojama pati transporto priemonė.
Taigi vairavimo išgėrus finansinės bei turtinės pasekmės – sunkios, gresia net ir laisvės suvaržymai, o kur dar pavojus būti sužalotam eismo įvykio metu ar sužaloti, netgi pražudyti, kitą žmogų.
„Vienas alaus“ - taip pat pavojinga
Kadangi tam tikras alkoholio kiekis (iki 0,4 promilės), žvelgiant į įstatymo raidę, yra legalus, žmonės mąsto, kad mažas alkoholio kiekis nesąlygoja vairavimo gebėjimų. Visuomenėje vyrauja stereotipai: girti prie vairo sėda tik degradavę alkoholikai, o išgėrus „50 gramų“ ar „vieną alaus“, vis dar galiu vairuoti, juk jaučiuosi puikiai.
Bet ar tikrai?
Nustatyta, kad net ir simbolinis alkoholio kiekis sąlygoja pokyčius organizme, pakeičia subjektyvų savijautos vertinimą: suteikia drąsos pervertinti savo galimybes, įjungia mąstymą „man tai nieko nenutiks“, sulėtina reakciją, kuri vairuojant – svarbiausia. Juk nelaimes nulemia milisekundės, o kartais tų kelių milisekundžių greitesnės reakcijos ir pritrūksta, kad neįvyktų eismo įvykis.
Net ir simbolinis alkoholio kiekis sąlygoja pokyčius organizme, sulėtina reakciją, kuri vairuojant – svarbiausia.
Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytojo A.Mižutavičiaus, jau pridėjus taurelę prie lūpų, dalis alkoholio rezorbuojasi per burnos gleivinę, tad nereiktų manyti, jog „tik paragavus“ kokio svaiginančio gėrimo, yra saugu iškart vairuoti.
A.Mižutavičiaus teigimu, nevartojantys alkoholio sudaro vos 3-4 proc. visų gyventojų. Gydytojas paaiškino, kaip apskaičiuojama alkoholio koncentracija kraujyje. Žiūrima į tai, kiek gramų išgerto alkoholio tenka vienam kilogramui kūno svorio. Jei vienam kilogramui kūno svorio išgersime 1 g absoliutaus alkoholio, galimai bus pasiekta 1 prom., o tai jau – lengvas girtumo laipsnis.
Gydytojas pateikė konkretų pavyzdį: jei 100 kg sveriantis vyras išgertų 20 g absoliutaus alkoholio, turėtų įpūsti apie 0,2 prom. Tokiu atveju ryškių apsvaigimo požymių neturėtų pasireikšti.
„Tačiau bėda ta, kad kai žmonės sėdi prie stalo, dažniausiai jie negurkšnoja. Bendraujama, šokama, dainuojama, sakomi tostai, tad taurės pakėlimai dažnėja“, - teigė gydytojas.
Per valandą, anot jo, žmogaus organizme suskyla iki 10 g alkoholio, arba kitaip – alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja 0,1 prom. Pavyzdžiui, taurėje vyno (100-150 ml) yra 10 - 13 g absoliutaus alkoholio, tad jo suskaidymui ir pašalinimui prireiks iki kelių valandų. Tik tuomet bus saugu vairuoti.
Kai linksmumą keičia pyktis ir rizikingas vairavimas
Ne visi žmonės vienodai reaguoja į išgertą alkoholio kiekį. Vieniems pradžioje būna linksma, norisi bendrauti, bet yra žmonių, kuriems pavartojus alkoholio, ypač – didesnį jo kiekį, pasireiškia priešingi jausmai: pyktis, irzlumas. Tai būdinga alkoholio koncentracijai kraujyje pasiekus 1 prom.
„Mažesnės alkoholio dozės atpalaiduoja, tačiau kaktinė smegenų žievės dalis dar kontroliuoja mūsų elgesį. Didėjant alkoholio koncentracijai, ši smegenų žievės funkcija imama slopinti. Tuomet atsiranda takto nesilaikymas, visokios blevyzgos. Gali kilti pyktis, norima aiškintis santykius. Susipykus siekiama pasišalinti iš aplinkos – taip įkaušus atsiduriama prie mašinos vairo. Kuo daugiau apgirsta žmogus, tuo simptomatika labiau ryškėja, gali geriantysis net nebeprisiminti, ką darė“, - paaiškino gydytojas.
Ar retai alkoholio vartojantis žmogus gali pasiekti tokią būseną? Pasak A.Mižutavičiaus, tikrai ne.
„Jei kas pagaunamas prie vairo girtas, įpūčia 2 prom. ir sako, kad retai geria, netikime. Faktai rodo, kad žmogus „pakelia“ tokį kiekį tik tuomet, kai tolerancija alkoholiui jau išsivysčiusi. Alkoholis yra organizmo nuodas. Vartodami mažomis dozėmis, jaučiame linksmumą, tačiau retai alkoholį vartojančiam žmogui padauginus, susiduriama su apsinuodijimu. Tokio asmens organizmas nuodus greitai pašalina – atsikrato kartu su skrandžio turiniu.
Tačiau jei asmuo vartoja nuolat, nesilaiko standartinių vienetų, fiksuojamas piktnaudžiavimas. Toks žmogus pakelia didesnes alkoholio dozes. Norint pasiekti linksmumo stadiją, jam reikia išgerti daugiau“, - paaiškino specialistas.
Organizmui apsivalyti gali prireikti ir 15 valandų
A.Mižutavičius paaiškino, kad jei geriantysis 2 prom. alkoholio koncentraciją kraujyje pasiekia per valandą, norint organizmui apsivalyti, prireiks net 10-15 valandų.
„Kai pacientas aiškina, kad gėrė vakar, o ryte jį sulaikius policijai įpūtė 0,7 ar 1 prom., klausiu: o kada baigei gerti? Atsako, kad 23 valandą. Tai kiek tuomet reikėjo išgerti? Tikrai ne vieną alaus bokalą, kuris jau būtų organizmo suskaidytas. Paaiškėja, kad išgėrė 300 gramų degtinės. Jei vyras sakosi išgeriantis kas vakarą „po 3 alaus“, nekenksmingą standartinę normą jis viršija 5 kartus. Toks žmogus jau piktnaudžiauja alkoholiu“, - patikino pašnekovas.
Per ilgai trunkančius išgėrimus pasiekiama tolerancija, organizmas nebespėja suskaidyti alkoholio, nuolat būnama „girtume“.
Nesaikingai vartojant „velnio lašus“, A.Mižutavičiaus teigimu, vyksta nervų sistemos slopinimas, sutrinka deguonies pasisavinimas – smegenys, širdis negauna pakankamai deguonies, todėl kamuoja ritmo sutrikimai, užkyla pulsas. Net nedidelės dozės alkoholio sukelia pasekmes – žūsta smegenyse tūkstančiai neuronų, išgėrus daug – milijonai, trinka dėmesio koncentracija, sunkiau ką įsiminti.
Kalbant apie alkoholio poveikį žmogui, vairuojančiam automobilį, akivaizdu, kad gydytojo paminėti fiziologiniai pokyčiai tiesiogiai veikia žmogaus gebėjimus adekvačiai sureaguoti, tinkamai įvertinti eismo situaciją ir, kas nemažiau svarbu, teisingai ir laiku priimti sprendimus kelyje.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vairuojant apsvaigus, grėsmė papulti į avariją, kuri pasibaigs mirtimi, išauga net 17 kartų.
Šis neadekvataus situacijos vertinimo ir sulėtėjusios reakcijos mišinys, esant ne tik avarinei, bet ir sudėtingesnei eismo situacijai, tampa lemiamu. Tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad vairuojant apsvaigus, grėsmė papulti į avariją, kuri pasibaigs mirtimi, išauga net 17 kartų.
Šį faktą patvirtina statistika. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 metų sausio-lapkričio mėnesiais neblaivūs vairuotojai sukėlė 172 eismo įvykius, kurių metu sužeisti 253 žmonės, 20 žuvo. 2020 metų sausio-lapkričio mėnesiais eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės išaugo net 33 proc., tiesa, žuvusiųjų per tokias nelaimes skaičius sumažėjo 10 proc. Šiemet dėl girtų vairuotojų kilo 228 avarijos, per kurias nukentėjo 272 žmonės, žuvo – 18.
Kaip alkoholis apgauna net geriausią vairuotoją
Ar išgėrus „vieną alaus“, galima vairuoti? Pasak gydytojo, retai ir mažai alkoholio vartojantis žmogus į tokią situaciją nepapuls: išgėręs kad ir taurelę, prie vairo nesės, nes jaus alkoholio poveikį.
Bet jei asmuo yra pripratęs prie ilgesnio alkoholio vartojimo, jis svarstys, nes tokiam „alkoholio vartojusiam vairuotojui gali atrodyti, kad viskas gerai, bet iš tikro dėmesio koncentracija būna susilpnėjusi, tik jis to nejaučia. O juk gera dėmesio koncentracija vairuotojui - labai svarbu.
Pavojingiausia būtent tokia apgaulinga būklė - kai nejauti alkoholio poveikio, kai jautiesi gerai, bet iš tikrųjų organizmo funkcijos yra sutrikusios.
Pavojingiausia būtent tokia apgaulinga būklė - kai nejauti alkoholio poveikio, bet iš tikrųjų organizmo funkcijos yra sutrikusios.
Eismo įvykiai dažniausiai įvyksta tuomet, kai kraujo koncentracija kraujyje būna „ant ribos“ - 0,4 ar 0,5 prom.“, - patikino gydytojas.
Jei vakar „užšvenčiau“, kada galiu vairuoti? Pašnekovas paskaičiavo: jei 10 gr absoliutaus alkoholio sudega per valandą, žmogus, išgėręs 250 g degtinės ar viskio, vairuoti negalės bent 10 valandų.
„Saugu būtų švenčiant išgerti taurelę (25 g). Koncentracija kraujyje išliks maža, po valandos ar dviejų jau galėtum vairuoti, - alkoholis bus „sudegęs“. Tačiau retai jau taip būna, kad tostams dažnėjant, pasitenkinama tik taurele per valandą“, - teigė gydytojas.
Paklaustas, kaip girtas žmogus, nors nieko neprisimena, sugeba nueiti iki mašinos, o kartais ir į namus parvažiuoti, A.Mižutavičius paaiškino, kad profesiniai įgūdžiai nuslopinami vėliausiai.
Geras sprendimas – jokio alkoholio vairuojant
Psicihologė Monika Kuzminskaitė pastebi, kad niekas racionaliai nenusprendžia rizikuoti. Alkoholis paprastai veikia gebėjimą įvertinti savo būseną, ir kuo daugiau žmogus išgėręs, tuo prasčiau jis gali įvertinti savo pusiausvyros, orientacijos ir reakcijos greičio gebėjimus.
„Kartu su kitų kontrolės mechanizmų susilpnėjimu, padidėja impulsyvumas, o rizikos vertinimas ir racionalių sprendimų priėmimo, pasekmių planavimo gebėjimai susilpnėja – tai, kas blaiviam žmogui atrodo sąlyginai pavojinga, alkoholio paveiktam žmogui - sąlyginai saugu. Paprastai girdite – „jaučiuosi puikiai, tikrai galiu vairuoti“, ir žmogus tikrai nuoširdžiai tuo tiki“, – teigė psichologė.
Kartu pasirengimą vairuoti, pasak pašnekovės, sustiprina koks nors kitas motyvas – reikia nuvežti, paimti, nupirkti, miegoti namuose ir panašiai.
„Sprendimas vairuoti beveik atrodo logiškas. Žinoma, jis pagrįstas klaidingu pradiniu vertinimu, kuris pačiam žmogui nesuvokiant jau yra iškreiptas dėl alkoholio poveikio.
Geras sprendimas yra vienintelis – jokio alkoholio vairuojant.
Kitiems žmonėms tenka balansuoti tarp sprendimo pasitikėti savimi pasitikinčiu žmogumi, galbūt poreikio būti nuvežtiems ir galbūt realiai matyto arba nematyto kiekio to alkoholio, kuris gali veikti vairuotojo gebėjimus spręsti ir vairuoti. Jei jie patys yra veikiami alkoholio, toks sprendimas darosi dar sudėtingesnis, jei tai vaikai – jie nebūtinai dar yra pakankamai subrendę, kad galėtų įvertinti sprendimo pasekmes.
Geras sprendimas šioje situacijoje yra vienintelis – jokio alkoholio vairuojant, arba išgėrus – jokio vairavimo. Visi kiti sprendimai yra artimi racionaliai neįmanomiems“, – paaiškino psichologė.
Brangink gyvybę. Nevairuok apsvaigęs
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
