Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Žilvinas Pekarskas. „Klizma“ kelininkams: kam nuo jos pagerėjo?

Nuo klizmos dar niekas nemirė, nes tai yra puiki sveikatinimo priemonė, už kurią kai kurie ir susimoka. Kita vertus, kas benutiktų, Lietuvoje, Rusijoje ar anapus didžiosios balos, visuomet kažkas turi pagrūmoti pirštu ir pasakyti „tvarka bus“. O kažkas prisiimti kaltę ir sekmadienį nueiti išpažinties. Tik tuomet visi nusiramina, nors esmė ir nesikeičia.
Žilvinas Pekarskas
Žilvinas Pekarskas / Gretos Skaraitienės nuotr.

Taip pasaulis surėdytas, taip nutiko ir trečiadienio rytą, kai buvo netgi siūloma Vilniuje skelbti ekstremalią padėtį ar keliuose montuoti išmanius daviklius, perspėjančius apie lijundrą, plikledį ar kokį kitą asfalto marą. Tokiu būdu būtų galima reaguoti greičiau ir, anot mero R.Šimašiaus, sutaupyti pusvalandį laiko.

Žinoma, tokiu metu brangi kiekviena minutė. Tik, juodai pajuokausiu: aviakatastrofų priežastimi dažniausiai tampa žmogiškasis faktorius, o ABS (stabdžių antiblokavimo sistema) iš esmės nesumažino avaringumo, nes ir vėl... lemia žmogiškos klaidos. Kritiškai žvelgiu į save ir į savo kolegas vairuotojus. Juk, skirtingai nei pėstieji, ratuočiai gana patogiai gali judėti per miestą ir ekstremaliomis sąlygomis. Jei tai daro su protu.

Aviakatastrofų priežastimi dažniausiai yra žmogiškasis faktorius, o ABS iš esmės nesumažino avaringumo.

Panašu, kad vieni trečiadienį verkė Vilniaus spūstyse, o kiti juokavo-politikavo kabinetuose. Apie daviklius, ekstremalią padėtį ir blogai kelius prižiūrinčius kelininkus. Sakykite, o jūs būtumėte laimingesni, jei 6.30 val. ryto, stovėdami spūstyje, sužinotumėte, kad paskelbta ekstremali padėtis? Kas nuo to pasikeistų? Nebūtumėte važiavę į darbą, kaip kokie Liuksemburgo gyventojai, iškritus pirmosioms snaigėms? Ir ar tikrai mūsų saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo kelininkų ar policijos? Jei taip, tai tuomet mūsų sėkmė asmeniniame gyvenime labiausiai priklauso nuo mero, premjero ir prezidentės.

Kas priklauso nuo mūsų pačių?

Gal pagaliau pradėkime kalbėti apie tai, ką galime padaryti patys, nepaisydami gamtos išdaigų. Nuvykite kur nors į provinciją ir ankstų rytą žiemą pravažiuokite rajoniniu apledijusiu keliu. Slidinėja automobilis? Bet ar tai – ekstremali situacija? Sumažinkite greitį, nedarykite staigių judesių vairu ar pedalais, ir automobilio blaškymasis baigsis. Žinoma, jei jis apautas geromis padangomis (nebūtinai dygliuotomis). Beje, pravažiavę tuo pačiu keliu antrą, trečią kartą, slidinėsite mažiau.

Tą patį padarykite pasiekę tiltą ar viaduką. Ar jaučiate, kad vairas tarsi „laisvesnis“. Turėtumėte jausti ir žinoti, kad būtent šios vietos ir kelia didžiausią pavojų. Nes šią tiesą nuolat kala policija ir saugaus eismo specialistai. Ir kitą tiesą, kad žiemą idealių sąlygų nebūna. Ne veltui daugybė avarijų trečiadienio rytą ir vyko ant tiltų ir viadukų arba šalia jų (Gineitiškių, viadukas per geležinkelį atvažiuojant nuo Pagirių ir t.t.). Niekad apie tokius pavojus negirdėjote?

Slidinėja automobilis? Bet ar tai – ekstremali situacija?

Kur aš lenkiu? Man regis, Vilniaus valdininkai, jei neišmano reikalo – ar tai kelių barstymas, ar griūvantis Gedimino kalnas – geriau jau patylėtų užuot kategoriškai pasisakę. Nes kalba apie vieną šlaitą, o griūva kitas (čia prieš gerą mėnesį). Ta pati pasisakymų mišrainė ir apie slidų kelią – lyg ir kalba į temą, bet jokios naudos. Ar davikliai išgelbės, jei lijundra prasidės 7 val. ryto? Ne, gelbėtis reiks patiems. Davikliai nebent sumažintų darbo ir sutaupytų degalų net ir ankstų rytą miestą ar rajoną tvarkančioms įmonėms. Jos galėtų daugiau pajėgų skirti vamzdžiams taisyti ir šuniukams gelbėti.

Kritinis laikas – 6 val. ryto

Tad kas iš tiesų nutiko trečiadienio rytą Vilniuje. Vos ne iki 4 val. ryto lijo, temperatūra buvo akivaizdžiai pliusinė. Nežinantiems paaiškinsiu: šis laikas yra kritinis. Nes per žiemos pūgas ar lijundras kelininkai į miesto gatves dažniausiai išvažiuoja būtent 3–4 val. ryto. Jų tikslas – nuvalyti ir nubarstyti pagrindines gatves iki 6–6.30 val., kad druskos mišinys pradėtų reaguoti su ledu ar sniego pluta, kol pajudės didžioji eismo upė.

Temperatūros pokyčiai Vilniuje gruodžio 6 d. rytą.
Temperatūros pokyčiai Vilniuje gruodžio 6 d. rytą.

Šį kartą kai kurie mano kolegos, važiavę į darbą dar prieš 6 val., jokio pavojaus nematė. O kiti, judėję pusvalandžiu vėliau, jau slidinėjo. Bent jau įmonės „Grinda“ barstytuvai po vilniečių skambučių pajudėjo į gatves dar prieš 6 val., bet jie nebeturėjo būtino maždaug 1,5 val. rezervo visur suspėti.

Tikslas – nuvalyti ir nubarstyti pagrindines gatves iki 6–6.30 val., kad druskos mišinys pradėtų reaguoti su ledu ar sniego pluta, kol pajudės didžioji eismo upė.

Ir nors tokiu ekstremaliu atveju pirma pradedamos barstyti centrinės gatvės, šiuo atveju pasielgta atvirkščiai – pradėta „iš išorės“. Nes į centrą ankstų rytą juk važiuojame iš priemiesčių ir miegamųjų rajonų, o ne atvirkščiai.

Tačiau natūralu, kad barstytuvai ne visur galėjo pravažiuoti, nes formavosi spūstys: ir dėl slidumo, ir dėl pirmųjų avarijų. Ir dėl smalsumo – juk daugelis pristabdome pamatę avariją ne tik norėdami padėti.

Ar skaitote policijos arba „Grindos“ veidaknygę?

Taip prasidėjo grandininė reakcija, kurios piko metu sustabdyti neįmanoma. Nebent staiga pusė miesto persigalvotų ir nevažiuotų. Tai kur čia kelininkų klaida?

Kad savo „Facebook“ paskyroje tik 8 val. ryto informavo apie situaciją? Taip, tai vienas aiškiai apčiuopiamas trūkumas. Beje, kiek iš jūsų ryte valydami dantis skaitote „Grindos“ ar Lietuvos policijos „Facebook“? Arba perspėjimus, publikuojamus naujienų portaluose? Be to, negi žengus į kiemą ir pamačius apledėjusį automobilį niekam nekyla minčių, kad jau nebe vasara? Ir kokia vairuotojų dalis po tokio perspėjimo netgi masinėmis SMS žinutėmis paliktų automobilį kieme?

Manau, tikimybė labai nedidelė, nes spūstys Vilniuje, net ir nubarsčius kelius, net ir pašalinus avarijų pasekmes, tęsėsi iki 10 val. ir ilgiau. Kodėl? Kam dabar galima suversti kaltę? O gal pažvelkime į veidrodį?

Trys saugumo sistemos: žmogus, elektronika ir padangos

Dakaro pilotas Vaidotas Žala, paklaustas, ką vairuotojai turi keisti atėjus žiemai, mane labai nuvylė (juokauju). Galvojau, kad siūlys keisti mikroschemą smegeninėje ir tiesiog atsargiau važiuoti. Vaidoto atsakymas buvo kaip visad konkretus: jei automobilis apautas naujomis žieminėmis padangomis, jei jame tvarkingai veikia ABS ir ESP, stabilizuojančios slystantį automobilį, viskas bus gerai. Nes visų vairuotojų įgūdžiai labai skirtingi, retas tobulina juos Lietuvoje veikiančiose „šlapiose“ trasose, tad kovoti su vėjo malūnais beprasmiška.

V.Černevičius: Pasirinktas saugus greitis ir atstumas nuo priekyje važiavusiųjų leido man judėti saugiai. Ir nereikia kitų kaltinti.

Bet gal vien padangų ir ESP sistemų neužtenka? Štai Vytautas Černevičius, buvęs VPK Kelių policijos valdybos viršininkas po manuoju komentaru FB parašė:

„Bajoruose kelias apledėjo per pusvalandį (5–5.30 val.). Pasirinktas saugus greitis ir atstumas nuo priekyje važiavusių leido man judėti saugiai. Ir nereikia kitų kaltinti.“

Iš tiesų, turbūt pastebėjote, kad spūstys vasarą susidaro vos palijus – net nereikia, kad vadinamasis Narbuto g. ežeras patvintų. Kodėl? Todėl, kad vairuotojai nemoka efektyviai (nepainiokite su efektingai) važiuoti. Efektyviai – tai nebūtinai greitai. Artimesnis sinonimas būtų „tolygiai“, nesiblaškydami ir, svarbiausia, nenaršydami savo telefonuose.

Negaliu sakyti, kad dėl visos avarijų virtinės Vilniaus rajone kaltos tik tarpinės tarp vairo ir sėdynės. Nepasisekti gali bet kam. Tačiau kaltę dėl nelaimių vis tiek dalinkime į tris dalis: automobilis (ir jo būklė) – vairuotojas – kelio danga. Akivaizdu, kad pirmos dvi dedamosios priklauso nuo mūsų pačių, tiesiog reikia laiku atlikti namų darbus. O trečioji, kaip buvo ir pastaruoju atveju, priklauso ne tik nuo kelininkų (kurie, beje, budi visą naktį ir nuolat stebi prognozes net keliuose šaltiniuose), bet ir nuo gamtos, kuri kartais drioksteli pačiu nepalankiausiu metu.

Tai grįžkime prie pirmojo mano klausimo.

Kam pagerėjo po pabarimų ir „klizmos“ kelininkams?

Valdžiai, nes parodė, kaip rūpinasi rinkėjais. Amžiniems bambekliams, nes jie išsibambėjo. Galbūt dar padangų prekeiviams, nes kai kurie vairuotojai pagaliau suprato, kad dešimties metų senumo kiniškos padangos nelimpa prie kelio ir puolė jas keisti.

Na štai, ir turime sąrašą tų, kuriems tos klizmos reikėjo labiausiai.

Bet atsakykime į dar vieną klausimą: ką žiema „ir vėl užklupo netikėtai“ (čia ne tik premjero frazė)? Kelininkus? Tai kad jų mašinos paruoštos ir pilnos druskos mišinio – laukė iki pat 5.30 val. O kelius prižiūrintys kolegos iki to laiko plikledžio neaptiko. Nes jo dar nebuvo.

O bėda, kad su jais nebudėjo aukščiau minėti moralizuotojai ar kiti save laikantys patarėjais visais klausimais, siūlę „tiesiog naudotis Gismeteo“. Tai skamba labai komiškai, nes bent jau minėta „Grinda“ konsultuojasi ne tik su Lietuvos sinoptikais, bet stebi ir kelis kitus visa galva už gismėtėjus profesionalesnius šaltinius, garsėjančius tikslumu. Kad būtų aiškiau, tai čia tas pats, kas Stradivarijaus kvartetui pasiūlyti groti pagal fonogramą. Bet kelininkai krikščioniškai žemai lenkia galvą ir sako: atsiprašome, išmoksime pamokas, pasitaisysime, dar labiau naktimis nemiegosime. O valdininkai dedasi pliusus: susirinkimai padaryti, pastabos pareikštos.

O vairuotojai, o ar jie yra dori krikščionys, kartojantys „aš kaltas“? Ar bent kartą girdėjote tokį prisipažinimą? Pastebėjau, kad bent jau mano matytos avarijos (Pavilnonių, Ukmergės g.) nebuvo lengvi bakstelėjimai. Greičių būta nemažų, jei po grindinį išsilakstė net atskiros dalys ir šaudė saugos pagalvės. Net 7-iose ryto avarijose Vilniuje nukentėjo žmonės, iš viso eismo įvykių 5 kartus daugiau, nei antradienį. Kiek daugiau nei per 4 valandas, nuo ankstaus ryto iki 10.30 val, buvo registruoti iš viso 92 pranešimai apie eismo įvykius. Ir tik dėl kelininkų kaltės?

Optimistinis scenarijus: stebuklinga druska

Tai įsivaizduokime optimistinį scenarijų: Vilniaus valdžia nuperka pačios geriausios druskos, gal net Himalajų ar gydomosios iš Negyvosios jūros, sudeda daviklius į tiltus ir viadukus (tai – pavojingiausios vietos). Po Gedimino prospektu patiesia šiluminę trasą. Ir gal net iš savivaldybės ar TV bokšto lazeriais ar bent jau infraraudonaisiais spinduliais skenuoja asfalto bei šaligatvių paviršių pagal NASA algoritmus, naudojamus Mėnulyje ar Marse. Ir kas nuo to pasikeis? Neslidinėsime?

Bent jau vienas dalykas Lietuvoje nesikeičia jau daugybę metų: jei kelias barstomas esant „pliusui“, minia burba, kad taip plaunami pinigai ir į balą metami milijonai. Jei kelininkai būna silpnesni už gamtą, ir vėl gauna pipirų – jie „nebuvo budrūs“.

Tai dabar, mieli miesto visureigių vairuotojai, prašau ant lapelio įvertinkite penkių balų sistemoje savo padangas, vairavimo įgūdžius kai automobilis lengvai slysteli. Ir atsakykite į klausimą, kaip dažnai prie vairo užsiimate su vairavimu nesusijusia veikla (dažnai – 1, beveik niekada – 5 balai). Ar pavyko surinkti bent velnio tuziną? O jei tik dešimtį balų, tai sukalbėkite dešimtį „Sveikamarijų“, kad kaltę dėl savų bėdų verčiate kitiems. Arba, jei nenorite klauptis, pasikartosiu: nuo klizmos dar niekas nemirė.

Būkite saugūs.

P.S. Per kitą lijundrą ar plikledį avarijų bus mažiau. Nes žymiai efektyviau veiks pagrindinė saugos sistema – žmogiškasis faktorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos